Pajūrio verslininkai – neviltyje: žmonės masiškai atsisako rezervacijų net vasarai

Sulaukusi balandžio Palanga tapo panaši į Holivudo filmą apie pasaulio pabaigą: tuščios viešbučių automobilių stovėjimo aikštelės, erdvu miesto gatvėse, nematyti praeivių. Saulėtomis ankstaus pavasario dienomis paprastai gausiai poilsiautojus pritraukiančioje J.Basanavičiaus gatvėje ar jūros tilto prieigose vakar buvo galima išvysti vos vieną kitą žmogų.

Palanga, kaip ir Druskininkai bei Birštonas, svečių šiuo metu nepageidauja. Palanga išsigando poilsiautojų Įsakymą, kuriuo faktiškai uždarytas kurortas, pasirašiusi savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė teigė, kad šiuo sprendimu siekiama nuo koronaviruso apsaugoti miesto gyventojus, kurių beveik trečdalį sudaro rizikos grupėje esantys 60 metų ir vyresni bei lėtinių ligų turintys asmenys.

Iki šiol poilsiautojų išskėstomis rankomis laukę palangiškiai išsigando atvykėlių, kurie nusprendė, kad karantino laikotarpis yra puikus metas savotiškoms atostogoms prie jūros.

Kovo viduryje savaitgalį į kurortą jau riedėjo virtinės automobilių. Poilsiautojų automobiliais buvo užkimštos visos arčiau jūros esančios aikštelės.

„Sulaukėme gyventojų nuogąstavimų, kad atvykėliai iš kitų Lietuvos miestų nepaiso karantino sąlygų, apgulė prekybos centrus, būreliais vaikštinėja pajūryje ir parke. Todėl saugodami palangiškius nusprendėme pasinaudoti Vyriausybės numatyta galimybe savivaldybėms stabdyti apgyvendinimo paslaugų teikimą“, – sakė Palangos savivaldybės administracijos vadovė. 

Nutarė nebevykti net liepą

Šis draudimas galioja tiek kurorto viešbučiams, tiek privačiai apgyvendinimo paslaugas teikiantiems asmenims. Viešbučių ir poilsio namų toks savivaldybės sprendimas nenustebino, nes daugelis jų jau iki tol buvo sustabdę veiklą.

Tiesa, vos tik paskelbus karantiną Palangos viešbučiai dar tikėjosi, kad vis dėlto atsiras svečių, kurie nuotoliniu būdu norės dirbti iš pajūrio. Bet šias viltis netrukus sudaužė masiškai atšaukiami užsakymai.

„Jau pirmosiomis karantino dienomis žmonės ėmė atsisakinėti rezervacijų kovo, balandžio mėnesiams.

Po kurio laiko jau buvo atšaukiami ir užsakymai gegužei, o dabar masiškai atsisakoma birželį ir liepą rezervuotų viešbučių kambarių“, – pasakojo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.

Anot jos, didesni kurorto viešbučiai jau patyrė dešimtis tūkstančių eurų nuostolių. 

Vietoj pajamų – nuostoliai

Vieno didžiausių kurorto viešbučių „Palangos žuvėdra“ vadovas Kristupas Šliogeris sakė praradęs amą, kai administraciją užplūdo elektroniniai laiškai su rezervacijų atsisakymu: „Išankstinių užsakymų atsisakoma nuolat, tačiau iki šiol jų sulaukdavome vos keleto per savaitę.

Dabar prasidėjus masiniams atšaukimams mums nusviro rankos – žmonės pas mus nebeplanuoja poilsiauti net liepą.“

„Palangos žuvėdros“ direktorius sakė šiemet tikėjęsis pelningo pavasario – kurorte buvo numatyta daug įvairiausių renginių, sporto varžybų, seminarų. Balandžio pabaigoje Palangoje turėjo vykti Europos pučiamųjų orkestrų čempionatas.

Staiga visi šie renginiai buvo atšaukti, o kartu su jais ir 30–40 kambarių užsakymai. Vietoj planuotų pajamų – visiškas veiklos stabdymas neaišku kuriam laikui. 
Visomis išgalėmis poilsiautojus viliojęs pajūrio kurortas dabar pats jiems užtrenkė duris. 
Prognozuoja bankrotus

Savo darbuotojams prastovas paskelbę viešbučių vadovai nerimauja, kad net ir Vyriausybės pažadėta 90 proc. minimalaus atlyginimo kompensacija jų neišgelbės. „Iš ko mes darbuotojams mokėsime tuos likusius 10 proc. atlyginimo, jei pajamų – apskritas nulis?

Juo labiau kad pagal Vyriausybės nustatytą tvarką darbdaviai privalo sumokėti visą minimalų atlyginimą, o kompensaciją gautų vėliau“, – apie sudėtingą viešbučių situaciją aiškino I.Valaitienė. 

Visomis išgalėmis poilsiautojus viliojęs pajūrio kurortas dabar pats jiems užtrenkė duris. 

Anot K.Šliogerio, jei tokia situacija būtų ištikusi po vasaros, viešbučiams būtų galima verstis iš sezono metu uždirbtų pinigų: „Dabar mūsų veikla visiškai sustojo po žiemos, kai apgyvendinimo verslas kurortuose tik vegetuoja ir skaičiuoja dienas iki pavasario.“ Viešbučių savininkų teigimu, jei karantinas tęstųsi tik iki vasaros, viešbučių verslas dar turėtų atsigauti.

Tačiau jei viešbučiams bus leista pradėti veiklą tik vasaros pabaigoje, iki to laiko daugelis mažesnių apgyvendinimo įmonių neišvengiamai bankrutuos.
 Draudimui pritaria

Net ir be savivaldybės draudimo poilsiautojų atsisako ir privačiai apgyvendinimo paslaugas teikiantys palangiškiai. 

Įtarimą sukelia poilsiui skirtų daugiabučių kiemuose stovintys automobiliai. 

Apie 130 privačių būstų nuomotojų vienijančios bendruomenės „Palangos rūpestėlis“ valdybos pirmininkė Adelina Sabaliauskaitė tvirtino, kad paskelbus karantiną nė vienas bendruomenės narys poilsiautojų nebeįsileidžia: „Mums rūpi miesto gyventojų sveikata, o kiekvienas atvykėlis yra papildoma rizika.“

A.Sabaliauskaitė teigė, kad palangiškiai nebepriima net daugiabučius renovuojančių įmonių statybininkų, kurie būstą išsinuomodavo mėnesiui ar dviem.

„Ne pinigai dabar svarbu. Kai nuo užvežto koronaviruso pakratysi kojas, jų nebereikės“, – atvirai dėstė savo namą poilsiautojams uždariusi garbaus amžiaus palangiškė.

Užtat vietos gyventojus piktina socialiniuose tinkluose pasirodantys skelbimai, kviečiantys karantiną praleisti pajūryje.

Visomis išgalėmis poilsiautojus viliojęs pajūrio kurortas dabar pats jiems užtrenkė duris.

Anot palangiškių, šitaip poilsiautojus dar vilioja antrąjį būstą Palangoje turintys kitų miestų gyventojai. „Jiems kad tik naudos išpešti. O kad tie nuomininkai palangiškius gali užkrėsti – jiems nė motais“, – piktinosi moteris.

Todėl miesto valdžios sprendimui uždrausti poilsiautojų apgyvendinimą palangiškiai pritaria ir sako, kad jis net kiek pavėluotas. Paklaustas, kaip savivaldybė žada kontroliuoti, ar laikomasi draudimo, Palangos meras Šarūnas Vaitkus buvo ramus:

„Žmonės jau dabar pranešinėja apie visų įtartinų nevietinių asmenų judėjimą.“ 

Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Vasara bus kitokia

Kiek laiko kurortas bus uždarytas, miesto vadovai prognozuoti nesiryžta. „Karantino metu Palanga – jau nebe kurortas, bet savo gyventojų sveikatą saugantis miestas. Kol kas klastingas virusas pas mus dar neįsisuko.

Iki šiol jis nustatytas dviem Palangoje gyvenantiems medikams, kurie užsikrėtė dirbdami Klaipėdos gydymo įstaigose“, – teigė savivaldybės administracijos direktorė A.Kilijonienė.

Kad ši vasara Palangoje bus kitokia, patvirtino ir Palangos meras Š.Vaitkus: „Abejotina, kad iki birželio mes grįšime į įprastą gyvenimą.

Todėl atšaukėme birželio pirmąjį savaitgalį planuotą kurorto atidarymo šventę, visus kultūros ir sporto renginius, meno kolektyvų išvykas. 15 nuotr.Visomis išgalėmis poilsiautojus viliojęs pajūrio kurortas dabar pats jiems užtrenkė duris.

Stabdomas ir pasirengimas vasaros sezonui. Gegužės viduryje į paplūdimius nebus vežami konteineriniai tualetai.

Šiems tikslams numatyti pinigai bus skiriami specialiam fondui, iš kurio finansuosime nenumatytas išlaidas karantino metu.“

Neringa atsisakė drausti apgyvendinimą Be Palangos, apgyvendinimo paslaugų veikla uždrausta ir Druskininkų bei Birštono kurortuose, tačiau Neringos savivaldybė šio draudimo atsisakė.

„Kam drausti tai, kas realiai ir taip nevyksta, – Neringos viešbučiai jau seniai uždaryti, o savo būstų nuoma besiverčiantys gyventojai patys saugosi ir svetimų neįsileidžia“, – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Neringos meras Darius Jasaitis.

Jo teigimu, draudimas ateityje gali virsti nelauktais nuostoliais, nes Vyriausybė, uždrausdama tam tikras veiklas, yra numačiusi kažkokias kompensacijas.

D.Jasaitis nuogąstauja, kad savivaldybei uždraudus apgyvendinimo veiklą ateityje miesto valdžia gali sulaukti prašymų kompensuoti būstų nuomotojų patirtus nuostolius dėl atšauktų rezervacijų.

Anot mero, saugantis koronaviruso Neringos padėtis skiriasi nuo kitų šalies kurortų, nes turint vienintelį įvažiavimo kelią kontroliuojami visi atvykėliai.

Lyginant su praėjusių metų laikotarpiu, į kurortą įvažiuojančių automobilių srautas yra sumažėjęs perpus, dabar per dieną į Neringą atvyksta nuo 36 iki 170 svečių automobilių.

Tarp jų yra nemažai Neringoje turinčių nekilnojamojo turto ir atvažiuojančių vienai dienai. 

D.Jasaičio teigimu, didesnę grėsmę sau kelia patys neringiškiai, kurie nesilaiko karantino ir kasdien zuja iš Neringos ir atgal. Į Klaipėdą kasdien persikelia nuo 150 iki 300 neringiškių automobilių.

„Dabar tiriame, kiek iš šio srauto sudaro įmonių transportas, o kiek privatūs automobiliai. Tuomet jų savininkų ir paklausime, kokiais reikalais išvažiuojama. Juk išvažiavus svetur didesnė grėsmė užsikrėsti.

Iki šiol Neringoje neužfiksuotas nė vienas koronaviruso atvejis“, – teigė meras.