Palangiškiai 25-ąjį kartą švenčia Jurgines

“Pasigilinus į Palangos istoriją, galima manyti, kad netgi prieš krikščionybę svarbiausia šventė čia buvo Jurginės, - apie šventės priešistorę pasakojo viena iš Jurginių Palangoje organizatorių, Palangos Kultūros ir jaunimo centro etnologė Zita Baniulaitytė. - Palangiškiams būdavo labai svarbūs žirgai ir dėl to per Jurgines egzistavo tradicija joti aplink Birutės kalną. Taip pat iš Palangos bažnyčios iki Birutės kalno, kur stovi Šv. Jurgio koplyčia, vykdavo procesijos, pamaldos ir ten žmonės nešdavo aukoti žuvis, iš vaško padarytas gyvūnų skulptūrėlės, netgi pirštines. Palangiškiai čia melsdavosi ir prašydavo aukščiausiojo, kad džiugintų geras derlius, sveiki gyvuliai, gražus oras...“

Paklausta, ar organizatoriai bando išlaikyti Jurginių šventės autentiką, etnologė sakė, kad jie nebando jos atkartoti, kadangi žmonės šiais laikais nebelaiko karvių ir kitų gyvulių – o juk ši šventė didžiausias sąsajas turi su gyvulininkyste.

„Šiandien Jurgines mes labiau švenčiame dėl to, kad pasidžiaugtume pavasariu ir pasigerėtume sužaliavusiu Birutės parku. Sykiu prisimenant senąsias tradicijas ir pasidžiaugiant vieni kitų draugija“, - atskleidė Z. Baniulaitytė.

Jurginėms skirta šventė „Jurgi, paimk raktus“ – tai tradicinis Palangos renginys, kurį liaudiškomis melodijomis ir šokiais paminėti savo iniciatyva suvažiavo 15 folkloro kolektyvų, iš viso – per 300 dalyvių.

Iš Vilniaus atvyko folkloro ansambliai „Ratilio“, „Poringė“, „Nalšia“ ir „Labingis“, iš Londono – „Saduto“, Kauno – „Kadujo“ ir „Linago“, „Salduvė“ iš Šiaulių, „Verpeta“ iš Kaišiadorių, „Aušrinė“ iš Juodkrantės, „Raskila“ ir „Pulkelis“ iš Panevėžio, „Alksna“ ir „Alksnioka“ iš Mažeikių, taip pat dalyvavo palangiškiai „Mėguva“ bei „Kikilis“.

Palangiškiai ir kurorto svečiai šeštadienį rinkosi prie Kurhauzo, vėliau lankėsi bundančiame Birutės parke, kuriame tradiciškai vyko Šv. Jurgio, atrakinsiančio žemę, raktų paieškos.

Vėliau pajūryje, ties Birutės kalnu, šventės organizatoriai žadėjo surengti teatralizuotą vaidinimą „Smaka baidyma“. Pasak Z. Baniulaitytės, smakas, arba slibinas, simbolizuoja blogį, kuris tūno mumyse. Folkloro kolektyvų nariai žadėjo išsirikiuoti pajūryje, padarydami tą slibiną, kurį turėjo išbaidyti Šv. Jurgio žirgai.