Palangos paplūdimys, dar vasarą vietomis siekęs iki 70 centimetrų pločio, dabar nuo tilto link Ražės upelio žiočių – gerokai susiaurėjęs. Vietomis susidarė dviejų metrų skardis.
Jūra atidengė ir vamzdį, kuriuo kažkada jūros vanduo buvo pumpuojamas į Jūratės baseiną. Kai kurie specialistai baiminasi, kad prasidėjęs audrų sezonas paplūdimį dar labiau ardys, tačiau kiti tvirtina, kad tai – įprastas rudeninis vaizdas.
„Didžiuliai skardžiai atsiranda dėl to, kad jūros lygis pakyla, palyginus su vasaros metu, metru ir daugiau – net iki 2 metrų. Natūralu, kad banga laižo paplūdimius, juos apgriauna, susiformuoja skardžiai, bet tas vaizdas yra rudeninis vaizdas“, – ramino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Nuo 2004-ųjų paplūdimiams tvarkyti išleista apie 30 mln. litų. Vietomis net iki 15 metrų susiaurėję paplūdimiai maitinami smėliu. Per pastaruosius dvejus metus čia supilta apie pusę milijono kubinių metrų smėlio. Yra mokslininkų, teigiančių, kad tai beprasmis darbas. Esą kol po visu Palangos tIltu nebus pastatytas molas, krantus ir toliau ardys jūroje besisukančios srovės.
Pripažįstama, kad atrasti aukso vidurį – sunku. Smėlio pylimas – natūrali gamtinė priemonė, o pastačius gelžbetonines užtvaras, krantą bangos ardytų kitose paplūdimio vietose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą