G. Jacka dar 2014 m. kovą Kultūros paveldo departamentui (KPD) surašė raštą, kuriuo prašė priimti sprendimą kurhauzo nebelaikyti vertybe. Esą tokia kurhauzas nebėra, nes dar 2002 m. sudegė. Paveldosaugininkai tokį prašymą atmetė ir prasidėjo G. Jackos įsukta teismų karuselė.
Paveldosaugininkų sprendimą verslininkas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir aiškino, jog paveldosaugininkai vilkino atsakymo pateikimą bei esą apskritai ne KPD kompetencija buvo priimti tokį sprendimą - neva tik kultūros ministras vykdo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą.
G. Jackos skundą vilniečiai atmetė, kadangi, teismo nuomone, Palangos kurhauzas buvo ir yra vienas statinys, o nuo 1997 m. jam pagrįstai ir teisėtai taikomas kultūros vertybės statusas.
Toliau bylos persikėlė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Tačiau ir jam verslininko argumentai nepasirodė įtikinami, tad G. Jackos skundai buvo atmesti, o kurhauzas, kurio dalis sudegusi, ir toliau liks valstybinės svarbos vertybe.
Beje, beveik prieš mėnesį Palangos apylinkės teismas atmetė KPD ieškinį, kuriuo buvo prašoma valstybės žinion paimti dalį G. Jackai ir jo giminaičiams priklausančio daugiau nei dešimtmetį neva netvarkomo Palangos kurhauzo. Sykiu buvo atmestas ir Jackų priešieškinys, kuriuo buvo reikalaujama atlyginti valstybės padarytą žalą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą