Palangos miesto savivaldybė prašo dėmesio Šventosios valstybinio jūrų uosto atkūrimui

Palangos miesto savivaldybė prašo dėmesio Šventosios valstybinio jūrų uosto atkūrimui

Palangos miesto savivaldybė prašo dėmesio Šventosios valstybinio jūrų uosto atkūrimui, kuris, pasak Palangos mero, skatintų turizmą, darbo vietų kūrimąsi.

„Noriu paprašyti visų Seimo narių, kad dėmesys į Šventąją būtų atkreiptas, kad Šventoji ir visa Lietuva turėtų tą pramoginį uostelį. Švedijoje, Danijoje kas 50 kilometrų yra tokie uosteliai, ir tai skatina atgimti ekonomiką, ateina investicijos, viešbučio statybos, o pajūris gyvena iš tų paslaugų sektoriaus, kas yra labai svarbu“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos posėdyje sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Jo teigimu, pagrindinis etapas yra molų statyba, tam prireiktų apie 40 mln. eurų.

„Trūksta, kad valstybė, komitetas, Vyriausybė rimtai pažiūrėtų į šitą projektą ir jį įgyvendintų. Nėra čia dideli dalykai, ko negalime įgyvendinti, esame pristatę daug objektų, o pramoginio uosto negalime įveikti. Pagrindinis etapas yra molų statyba, apie 40 mln. eurų kainuoja atstatyti molus“, – sakė Š. Vaitkus.

„Natūralu, kad valstybė gal neturi šiandien tokių pinigų, bet rankų nenuleidžiame, dar prieš (pandemiją – ELTA) lankėmės Briuselyje ir kalbėjomės su komisaru, kuris atsakingas už jūras. Molų statybai galėtų būti panaudotos lėšos iš aplinkosauginės priemonės, (...) bet, kad tai padarytume, reikia valstybei nusistatyti tai kaip prioritetą“, – pridūrė Palangos meras.

Pasak jo, molų atstatymas sustabdytų smėlio migraciją.

„Mums reikės kovoti su krantų erozija ir, jeigu mes technologine pagalba nesustabdysime smėlio migravimo, yra laiko klausimas, kada pajūrio mes nebeturėsime“, – sakė Palangos meras.

Palangos miesto savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Olšauskaitė-Urbonienė sakė, kad uosto atgaivinimas yra svarbus ne tik Vakarų regiono ekonominei plėtrai, bet ir Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžiui.

„Šventosios uosto reikšmė Baltijos jūros regiono pramoginių laivų tinkle yra labai svarbi, nes pagal ES reikalavimus kiekviena valstybė turi sudaryti galimybes pramoginiams, mažiesiems laivams kas keliasdešimt kilometrų įplaukti į uostą ir išvengti jūroje esančių audrų“, – sakė R. Urbonienė.

Pasak jos, šis objektas reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu, svarbus sukuriant reikiamą infrastruktūrą priekrantės žvejams.

„Įgyvendinus visus 6 statybos etapus, visame vidiniame baseine būtų įrengtos keturių metrų gylio krantinės jachtoms, žvejybiniams laiveliams bei nedideliems laivams ir taip būtų panaudojama maksimaliai visa akvatorija. Aišku, būtų sumažintos ir krantosaugos problemos“, – sakė R. Urbonienė.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder