Palangos paplūdimiams - paskutinė injekcija

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, darbai turi būti baigti iki gegužės 18-osios.

"Konkretus jų atliko laikas priklausys ir nuo gamtos sąlygų, ir nuo kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, pernai rangovams teko daryti pertrauką, nes į žarną buvo patekęs sprogmuo", - pasakojo pokalbininkas.

Anot jo, kaip ir pernai, smėlis Palangai vėl bus gabenamas iš vadinamojo Juodkrantės poligono, esančio jūroje (24-28 m gylyje, apie 6-7 km nuo kranto). Šįkart numatoma atgabenti apie 150 tūkst. tonų smėlio ir dar apie 140 tūkst. tonų iš sutaupytų lėšų.

"Tai labai didelis kiekis. Atlikus šiuos darbus paplūdimiai nuo Birutės kalno iki Rąžės upės turėtų paplatėti iki 70 metrų, o prieškopiai turėtų paaukštėti iki 2,8 metro. Per abu etapus iš viso bus išpilta apie pusę milijono kubinių metrų smėlio. Jis kompensuos visus per porą pastarųjų dešimtmečių paplūdimių patirtus praradimus", - sakė L. Budrys.

Anot jo, kai ir pirmąjį darbų etapą, vykdytą prieš penkerius metus, taip ir antrąjį finansuojam Europos Sąjungos fondai. Iš jų skiriama 85 proc. reikiamų lėšų. Likusią sudaro šalies biudžeto pinigai. Baigus antrąjį etapą Palangos paplūdimiai jau bus "prariję" apie 20 mln. litų.

"Paplūdimių priežiūrai lėšų bus numatyta ir kitu Europos Sąjungos finansinės perspektyvos laikotarpiu, nes krantus reikia prižiūrėti nuolat. Tik bėda ta, kad europinė parama yra labai nelanksti, ir mes darbus turime vykdyti griežtai ten, kur buvo prašyta projekte. Jį rengiant Palangos paplūdimiai buvo problematiškiausi. Tad, pavyzdžiui, dabar tikrai negalėjome dalies jiems skirtų pinigų panaudoti analogiškiems darbams Melnragėje, nes būtume netekę paramos ir dar gavę baudą", - aiškino ministerijos tarnautojas.

Pasak jo, darbus atlieka konkursą laimėjusi tarptautinė kompanija, nes nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyje nėra jiems atlikti reikiamos technikos. Anot L. Budrio, šį kompanija analogiškus darbus atlieka visame pasaulyje - ir prie JAV, ir netgi prie Irako krantų.

"Ateityje labiau bus orientuojamasi į kopagūbrio tvirtinimą, nes paplūdimių pildymas smėliu yra labai brangus malonumas, ir jei tai reikėtų daryti mažais kiekiais, tai kainuotų dar brangiau. Kai kur, pavyzdžiui, ties Olando Kepure, viskas bus paliekama gamtos valiai, nes visi specialistai sutaria, kad šioje vietoje su gamta nepakovosi ir tikrai nesukursi smėlio paplūdimio", - sakė specialistas.

Anot jo, Melnragės paplūdimių likimas priklausys nuo to, kokia čia ateityje bus teritorija - ar giliavandenis uostas, ar poilsiu skirtas paplūdimys.