2009-2010 metų žiemą Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pradeda atgaivinti ankstesniais metais vykdytas Lietuvos žiemojančių vandens paukščių apskaitas. Be vandens paukščių bus skaičiuojamos ir kitos sparnuočių rūšys, kurių gyvenimas susijęs su
vandeniu (garniai, jūriniai ereliai, tulžiai, vandens strazdai ir pan.).
Iš visų Lietuvos stuburinių gyvūnų paukščių klasė yra gausiausia ir plačiausiai paplitusi. Jie aptinkami miškuose, laukuose, ežeruose, upėse, jūroje ir net didžiuosiuose miestuose. Kasmet pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš Lietuvos, keliaudami į šiaurės kraštus ar traukdami iš ten su jaunikliais į pietus, kur praleidžia žiemą. Paukščiai ne tik atneša didžiulę naudą žmogui naikindami įvairius kenkėjus, bet dėl savo melodingų giesmių bei spalvingų apdarų sudaro neatskiriamą lietuviško kraštovaizdžio dalį.
Taigi, išsami žiemojančių vandens paukščių inventorizacija šalies mastu yra svarbi ir tarptautiniu mastu. Atsižvelgiant į šią svarbą, ornitologai tikisi ne tik aktyvių paukščių stebėtojų, bet ir visų gamta besidominčių žmonių ar paprastų piliečių paramos.
Pasak ornitologų, pirmą kartą visos šalies mastu jas 1987-1990 metais organizavo tuometinės sovietų sąjungos ornitologų draugijos Lietuvos skyriaus iniciatyvinė grupė. Iki šiol, t.y. jau 20 metų, žiemojantys vandens paukščiai nebuvo inventorizuojami visos šalies mastu. Tikimasi, kad atnaujintos žiemojančių vandens paukščių apskaitos suteiks daug įdomios informacijos apie šiuo metu šalyje žiemojančius sparnuočius, leis įvertinti jų rūšinius ir gausos pasikeitimus per paskutinius dvidešimt metų. Be to, remiantis būtent viduržiemio vandens paukščių apskaitų rezultatais, yra įvertinami Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų dydžiai.
Žiemojančių vandens paukščių apskaitos metodika nėra sudėtinga, todėl apskaitose gali dalyvauti net ir nepatyrę paukščių stebėtojai. Apskaitos atliekamos remiantis trim pagrindiniais reikalavimais. Svarbu suskaičiuoti visus žiemojančius vandens paukščius, nesvarbu, kad kai kurie jų nebuvo tiksliai apibūdinti iki rūšies. Daugelis žmonių pažįsta gausiausias žiemojančias vandens paukščių rūšis: gulbę nebylę, didžiąją antį, didįjį dančiasnapį ir kt. Todėl, pasak ornitologų, kiekvieno Lietuvos piliečio indėlis tampa svarbus ir jo duomenys yra nepaprastai vertingi (net ir tarptautiniu mastu). O neatpažintos rūšys dažniausiai sudaro palyginti nedidelį stebėtų paukščių procentą, todėl nublanksta prieš skaitlingiausių vandens paukščių apskaitas.
Apskaitos organizuojamos 2010 metų sausio 9-24 dienomis, tačiau pageidaujama, kad jos būtų vykdomos 2010 metų sausio 15-17 d. Esant galimybei, apskaitas tikslinga pakartoti bent po du kartus. Apskaitų metu svarbu aprėpti kuo didesnę šalies neužšalusių vandens telkinių dalį. Tačiau norima pabrėžti, kad vandens paukščiai gausiai koncentruojasi ir palyginti nedidelėse properšose, jei yra pakankamai maisto. Todėl prie gyvenviečių, kur juos šeria žmonės, yra didelė tikimybė aptikti bent jau didžiųjų ančių sankaupas. O būtent šios rūšies gausą yra sunkiausiai įvertinti šalies mastu. Taigi, apskaitų sėkmė priklausys ne nuo jas vykdančių svarbiausiose vandens paukščių susitelkimo vietose (ten bet kuriuo atveju užteks stebėtojų), bet nuo to, kiek nuodugniai stebėtojai apžvelgs visus neužšalusius vandens telkinius ar atviras jų dalis.
Ornitologai prašo apskaitas vykdyti patogesnėse jums teritorijose (arčiau namų, žinomose vietose ir pan.), nes tuo atveju apimami didesni teritorijos plotai. Ir žinomi neužšalę plotai, kurių gali nepastebėti iš kitur atvykę stebėtojai.
Vykdant apskaitas upėse (tiek beveik neužšalusiose, tiek ir su atskiromis properšomis) nėra būtina apeiti visą vagos ilgį. Šiuo atveju svarbu tiksliai nurodyti apžvelgtos upės vagos ruožą: pirmiausia, kad nebūtų sumuojami atskirų stebėtojų rezultatai, jei jie paukščius skaičiavo tuose pačiuose ruožuose.
Visi stebėtojai, pranešdami apie stebėtus paukščius, turi pateikti ir asmeninių kontaktų duomenis, kad esant reikalui, organizatoriams būtų galima su jais susisiekti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą