Daliai gyventojų persikėlus į šiaurinę miesto dalį, Antrąją Melnragę, Girulius ar net Kukuliškius, Pamario gatvėje eismas piko valandomis ryte ir vakare tapo itin intensyvus. Vasaros sezono metu, kai į pajūrį suguža nemaža dalis Lietuvos, Pamario gatve automobilių srautas nenutrūksta beveik visą parą.
Todėl avarijos šioje gatvėje tapo kasdienybe. Nieko nebestebina net ir skaudžios nelaimės, kai automobiliai susiduria su laukiniais gyvūnais. Šalikelėse, tragiškų avarijų, nusinešusių ir žmonių gyvybes, vietose, ištisus metus neužgęsta žvakelės. Tačiau miesto valdžia šią gatvę, atrodo, užmiršo. Čia neapšviestos net perėjos, gatvės danga aptrupėjusi, nėra net atšvaitų šalikelėse.
Užtat nepamirštame pasigirti, kad Giruliuose turime puikų kempingą. Tačiau ir į jį ratuoti turistai iš užsienio kratosi tuo pačiu duobėtu keliu.
Trypčioja vietoje
2007 m. parengtame Klaipėdos miesto strateginiame plane iki 2013-ųjų be kitų svarbių projektų buvo numatyta rekonstruoti Pamario gatvę ją praplatinant ir apšviečiant. Be to, ketinta sumažinti automobilių srautą šia gatve, nutiesus naują, 3 km ilgio, gatvę iš Labrenciškių gyvenvietės per Girulių mišką. Pastarojo projekto vertė, 2007-ųjų metų kainomis, siektų beveik 39 mln. litų.
Iki Strateginio plano galiojimo pabaigos liko metai, tačiau šioje srityje nepasistūmėta nė per žingsnį.
Šiemet investicijoms mieste numatyta skirti per 100 mln. litų. Tačiau Pamario gatvės projektui įgyvendinti - juokingai mažai, tik 10 tūkst. litų. Tiesa, savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė tvirtina, kad už šią sumą galima beveik kalnus nuversti.
"Tai tikrai nėra mažai. Už šiuo pinigus pradėsime rengti techninį projektą. Kitąmet gal skirsime 20 tūkstančių litų, po dvejų metų - dar daugiau", - ramino I. Butenienė.
Tiesa, naujosios gatvės iš Labrenciškių projektui neskirta nė lito.
Maža bėda?
Stebina olimpinė kai kurių miesto politikų ramybė. Miesto ūkio komiteto pirmininkas Andrius Vaišvila nemato didelės problemos, kad kitąmet nepavyks įgyvendinti prieš dešimtmetį užsibrėžtų tikslų.
"Mano žiniomis, šioje srityje nieko nedaroma. Bent jau šių metų biudžeto projekte nemačiau eilutės, kuria būtų skirta pinigų naujai gatvei tiesti. Tačiau tai ne bėda. Jei nepavyko įgyvendinti dabar, padarysime vėliau. Tam tie planai ir kuriami, kad numatytume darbus. O kada juos įgyvendinsime - mažiau svarbu", - aiškino A. Vaišvila.
Jis pridūrė, kad ne vieną planuotą investicinį projektą sužlugdė prasidėjęs sunkmetis ir pinigų stygius.
Tačiau jo kolegė, miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė nebuvo tokia abejinga. Ji piktinosi tokiu pirmtakų bei dabartinės savivaldybės Tarybos narių neveiklumu.
"Jei planas yra parengtas, reikia vykdyti, kas jame yra numatyta. Jei to nedaroma, kam tuomet mes tuos planus kuriame?" - sakė R. Staševičiūtė.
Spręs ir Vyriausybė
Jei kada nors bus nutiesta nauja transporto arterija nuo Medelyno gatvės Labrenciškėse iki Pamario gatvės ties Antrąja Melnrage, būtų sudarytos geresnės sąlygos šiaurinės miesto dalies gyventojams pasiekti rekreacines priemiesčio teritorijas, būtų efektyviau paskirstytas transporto srautas, sumažėtų spūsčių bei būtų taupomas kuras.
Pasak I. Butenienės, šiemet ketinama perimti dalį miško, kuriuo teks tiesti naują gatvę, ir pakeisti jo paskirtį.
"Tai mes vadiname "išmiškinimu". Dabar šio sklypo, kuriuo drieksis gatvė, tikslinė paskirtis - miškas. Reikės ją pakeisti į visuomeninės paskirties, kad būtų galima pradėti rengti techninį projektą ir kada nors pradėti konkrečius statybos darbus. O tam reikalingas Vyriausybės sprendimas", - sakė I. Butenienė.
Jos manymu, geriausiu atveju nauja gatvė bus pradėta tiesti tik gavus Europos Sąjungos (ES) paramą iš naujos, 2014-2020 m. finansavimo programos.
"Iki to laiko turėsime parengti techninius projektus, kurių neturi nė viena iš šių dviejų gatvių", - sakė I. Butenienė.
Tiesa, kai kurie Labrenciškių gyventojai stebisi, kam planuojama nauja, ilgesnė, gatvė per mišką tiesiai į Melnragę, jei yra senosios gatvės likučiai tiesiai į Girulius.
"Senoji gatvė būtų trumpesnė, jos ilgis tik kilometras. Be to, reikėtų iškirsti mažiau medžių, nes proskyna ir taip jau yra", - aiškino gyventojai.
Visgi savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas aiškino, kad tokį variantą pasirinko projektuotojai.
"Jei gerai atsimenu, jie svarstė net kelis variantus. Tačiau pasirinko būtent tą, kuris ir bus įgyvendinamas. Tai, projektuotojų manymu, buvo optimalus sprendimas", - sakė K. Macijauskas.
Užmirštas tiltas
Minėtosios gatvės - ne pirmas viso miesto transporto sistemai svarbus, tačiau užmirštas projektas. Toks likimas ištiko ir tilto per Danę, turinčio sujungti Bastionų ir Danės gatves, projektą, parengtą prieš 10 metų. Anot R. Staševičiūtės, jei tuometiniai Klaipėdos vadovai būtų pademonstravę politinę valią, tiltas jau būtų pastatytas.
"Kitąmet ketiname kapitaliniam remontui uždaryti Pilies tiltą. Pagal Klaipėdos miesto strateginės plėtros planą, naujasis tiltas blogiausiu atveju jau turėtų būti statomas. Deja, šiuo metu neturime net techninio projekto", - apgailestavo R. Staševičiūtė.
Jos manymu, pasiteisinimas, kad nėra pinigų, demonstruoja politinės valios stoką.
"Jei būtų noras, tiltas jau stovėtų. Tačiau palankiausias metas jį statyti, per krizę, praleistas. Nepaisant to, ir pernai, svarstant šių metų biudžetą, mano pasiūlymas numatyti lėšų tilto techniniam projektui savivaldybės administracijos buvo atmestas. Vėl teisinamasi pinigų stygiumi. Tačiau lėšų atsiranda ir ne tokiems svarbiems projektams finansuoti", - piktinosi R. Staševičiūtė.
Migloje - ir būsimi projektai
Visai realu, jog tokia pat lemtis ištiks ir planuojamas trijų Baltijos prospektų sankryžų rekonstrukcijas. Uostamiesčio verslininkai jau seniai tiek neoficialiai, tiek ir viešumoje abejoja sprendimu Baltijos prospekto ir Vilniaus gatvės bei Šilutės plento sankryžoje įrengti iškasą. Iš pradžių čia ketinta statyti viaduką, tačiau savivaldybės architektai pareiškė, jog jis bjaurotų vaizdą, kurį matytų atvažiuojantieji nuo autostrados, ir čia esą būtina įrengti požeminį kelią.
Uostamiesčio verslininkams toks sprendimas kelia nuostabą ne tik dėl to, kad jis yra kelis kartus brangesnis, bet ir dėl būsimų šios sankryžos eksploatacinių išlaidų - prognozuojama, kad joje reikės įrengti itin galingas siurblines bei pratęsti vandens nuotekų sistemą iki pat Trinyčių tvenkinio.
Skaičiuojama, kad preliminariai visų minėtųjų sankryžų rekonstrukcija gali atsieiti apie 320 mln. litų.
Šių metų vasarį susitikimo su pramonininkais metu Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas vylėsi, kad Vyriausybė tesės pažadus ir įtrauks šių sankryžų rekonstrukciją į 2014-2020 m. ES projektų finansavimo programą. Tokiu atveju sankryžas pavyktų rekonstruoti būtent iki 2020-ųjų metų. Tiesa, liktų "mažytė" smulkmena - reikėtų išspręsti kofinansavimo klausimą.
Rašyti komentarą