Atšilus orui į šalies kelius, gatves, šaligatvius ir specialius takus pasipylė dviratininkai. Daugybė, tarsi iš gausybės rago. Nors niekas neabejoja, kad ši transporto priemonė ne tik ekologiškiausia, bet ir ekonomiškiausia, patys jos gerbėjai tvirtina, kad pagrindinis jų stimulas - smagumas gryname ore minti pedalus.
Pigiau nei mašina
Piniginė pradeda džiaugtis jau tą pačią akimirką, kai apsisprendžiama pirkti ne automobilį, o dviratį. Nors neretai pastarieji kainuoja gerokai brangiau nei koks keturratis kledaras.
Neverta net skaičiuoti, kiek bet kokios mašinos eksploatacija (užtenka tik paminėti nuolat augančias kuro kainas) atsieis brangiau nei dviračio. Aišku, tik jei nesi dviračių sporto plente ar treke čempionas ar bent profesionalas.
Taupus poilsis
Užklupus ekonominiam sunkmečiui, lietuviai ne savo valia buvo priversti prisiminti, kad kuo puikiausiai pailsėti galima ir gimtinėje.
O jei dar atostogų metu sėsi ant dviračio, jos taps ne tik turiningesnės, bet ir taupesnės.
Puikiausias to pavyzdys - Lietuvos pajūris ir unikalioji Kuršių nerija.
Klaipėda ir Palanga pastaruoju metu surengė tikras tarpusavio varžybas, kuris miestas labiau apmokestins automobilių vairuotojus. Populiariausiame šalies kurorte mokėti už paliktą mašiną gatvėje reikia visą parą ir net savaitgaliais.
Uostamiestyje kol kas darbo dienomis ir darbo valandomis „reketuojami“ tik užsukę į senamiestį ar miesto centrą. Tačiau greitai tai bus daroma ir šeštadienį, ir už kieme paliktą automobilį.
Su mašina persikelti per Kuršių marias galima tik už 40 litų. Dar 20 litų vasaros sezono metu teks sumokėti už įvažiavimą į Neringos savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją.
Tuo tarpu dviratininkui atsidurti kitoje marių pusėje kainuoja tik 2,90 Lt - kelto bilietas.
Prieš kelerius metus dviratininkus prisiminė ir viešojo transporto sektorius. Įvairios lengvatos jiems taikomos važiuojant traukiniais bei vietinio ir priemiestinio maršruto autobusais. Keleiviai savo dviračius pernai labiausiai mėgo vežtis į Nidą ir Palangą.
Dviratininkai jau įvertino galimybę patogiai vežti dviračius autobusais. Tuo labiau kad yra galimybė įsigijus keleivio bilietą tai daryti nemokamai.
Traukiniu nugabenti dviratį iš Vilniaus iki Klaipėdos kainuoja 12-15 litų. Išardyti ir supakuoti dviračiai, kurių matmenys ir svoris neviršija nustatytos rankiniam bagažui normos, vežami nemokamai, o jų svoris įskaitomas į leistiną rankinio bagažo normą.
Augimas įspūdingas
Kad lietuviai moka skaičiuoti, liudija ir AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Darius Butvydas. Jo teigimu, tendencija yra labai paprasta - kasmet dviratininkų tik daugėja.
Šios bendrovės statistika kol kas Lietuvoje yra vienintelė patikima, kuria galima tiksliai remtis bandant šį gausėjimą įvertinti skaičiais. O ji labai iškalbinga.
„Pagrindinis srautas būna liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tada mūsų keltams tenka dirbti visu pajėgumu. Ir, aišku, pas mus viskas labai priklauso nuo oro. Jei jis geras, galima neabejoti, žmonių bus daug“, - sakė „Smiltynės perkėlos“ vadovas D.Butvydas.
Motyvacijos netrūksta
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko Lino Vainiaus teigimu, galima išskirti tris pagrindines priežastis, dėl kurių lietuviai mielai sėda ant dviračių.
„Daugiausia jų tai daro laisvalaikiu ir todėl, kad jiems tiesiog smagu važinėti dviračiu. Kaip ir kiekvienos malonios fizinės veiklos metu, minant pedalus išsiskiria vadinamieji laimės hormonai. Be to, tai daryti tiesiog sveika. Antra grupė dviratį vertina kaip transporto priemonę ir juo važiuoja į darbą. Na, o trečia - sportininkai“, - tvirtino L.Vainius.
Jis įsitikinęs, kad ekonominis motyvas, kai dviratis pasirenkamas dėl taupumo, yra tik antraeilis dalykas.
„Nemažai dviračių kainuoja brangiau už tuos pačius automobilius. Juk ir mašinas pas mus daugelis turi todėl, kad privataus transporto turėjimas pas mus yra net perdėtai pigus“, - sakė L.Vainius.
Paklaustas, ar dar gajus mitas, kad dviračius renkasi tik vargšai ir juo neva važiuoti ne prestižas, dviratininkus vienijančios organizacijos vadovas neslėpė, kad Lietuvoje tai dar galima išgirsti.
„Tačiau taip galvoja tik bukapročiai. Tokiais galima pavadinti ir tuos eismo dalyvius, kurie neturi paprasčiausios elgesio kelyje kultūros ir dėl savo arogantiško vairavimo bei nenoro matyti kitų, „mažesnių“ eismo dalyvių, dažnai sukelia įvairiausias nelaimes. Neretai dar ir tyčia“, - sakė Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas L.Vainius.
Kiek keltai per marias perkelia dviratininkų
1996 m. 4730
1997 m. 5981
1998 m. 7683
1999 m. 12 446
2000 m. 16 752
2001 m. 36 864
2002 m. 134 993
2003 m. 109 163
2004 m. 85 942
2005 m. 106 870
2006 m. 115 636
2007 m. 121 131
2008 m. 142 087
2009 m. 190 400
2010 m. 191 750
2011 m. 192 604
Parengta pafgal dienraščio "Respublika" priedą "Greitis"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą