Pasivaikščioti po miestą - nebent su šalmu

Liepos pradžioje Šaulių gatvėje, ties 27 numeriu pažymėtu namu, tik per plauką pavyko išvengti nelaimės. Nuo šio pastato nukritęs didžiulis fasado apdailos gabalas išsitaškė ant šaligatvio. Laimei, tuo metu šalia namo nebuvo žmonių.

"Argi eidamas viena pagrindinių miesto gatvių gali įsivaizduoti, kad gausi su plytgaliu per galvą? Gerai, kad šį kartą niekas nenukentėjo. Tačiau kitą kartą viskas gali baigtis daug liūdniau. Nejaugi nėra jokio mechanizmo, kaip priversti namo bendrasavininkius susitvarkyti namo fasadą? Mano žiniomis, kone pusė namo gyventojų sutiktų mokėti pinigus, kad tik jis pagaliau būtų pradėtas renovuoti", - stebėjosi viena minėto namo gyventoja.

Mechanizmas yra

Apdaila nuo Šaulių g. 27 namo krenta jau eilę metų - plytgaliais ir tinko gabalais nusėtas šaligatvis tapo tarsi vizitine šio pastato kortele. Šaulių gatvėje veikia užsienio turistų pamėgtas viešbutis, netoliese įsikūrusi Klaipėdos koncertų salė, tad žmonių čia vaikšto daug. Tai, kad praeivių sveikata ir gyvybė šio namo gyventojams nė motais - akivaizdu, tačiau keista tai, kad jie nė nemano pasirūpinti savo pačių ir savo vaikų saugumu.

Namų ūkį administruojančios bendrovės turi mechanizmą, kaip priversti namo savininkus suremontuoti jiems priklausantį pastatą: tereikia konstatuoti, jog pastatas yra avarinės būklės ir remonto išlaidas paskirstyti namo savininkams. Tačiau šiuo mechanizmu neskubama naudotis - esą karti patirtis rodo, kad išsireikalauti lėšų iš žmonių labai sudėtinga.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės, pastatas Šaulių g. 27 yra bendrabučio tipo gyvenamasis namas. Didžioji dalis gyvenamųjų patalpų yra privatizuotos, tačiau kone 30 proc. patalpų neprivatizuotos ir likusios savivaldybės nuosavybe.

"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad šio namo pirmajame aukšte įsikūrę verslininkai sutvarkė dalį pirmojo aukšto fasado, ties pastatu nutiesė naują šaligatvį. Tačiau ilgainiui imtasi baimintis, kad pastatas vieną dieną gali tiesiog sugriūti.

D. Netikšienė pabrėžė, kad vertinti pastato būklę, informuoti pastato savininkus apie tai ir spręsti finansavimo klausimus yra namo administratorių pareiga.

"Galiu tik patikinti, kad savivaldybė tikrai turėtų pinigų, jei reikėtų skirti šio pastato fasadui remontuoti. Nes savivaldybei priklausančiose patalpose gyvenantys klaipėdiečiai moka nuomos mokestį, kuris kaupiasi specialioje biudžeto sąskaitoje. Kasmet šioje sąskaitoje sukaupiame 1,5 mln. litų. Tos lėšos, be kita ko, ir gali būti panaudojamos gyvenamosioms patalpoms ir fasadui remontuoti. Tačiau, mano nuomone, namo administratorius nesugeba susitarti su kitais namo gyventojais, kurie yra privatizavę butus", - prieš keletą mėnesių pasakojo D. Netikšienė.

IŠEITIS? Valdininkai tikina negalintys priversti daugiabučių gyventojų remontuoti pastato fasadą. Jie tik ragina namo administratorius reguliariai nudaužyti nuo namo byrantį tinką.

---

Prievartos nesiims

Šį namą administruojanti bendrovė "Mūsų namų valdos" patikino, kad daromi visi būtini žingsniai siekiant, jog pastatas nenugriūtų, tačiau esą tikrai nesiruošiama imtis tokių kraštutinumų ir prieš gyventojų valią pradėti namo paskelbimo avariniu procedūras.

"Dar 2009 m. lapkričio 5 d. bendrovė inicijavo susirinkimą su namo gyventojais. Tada gyvenamųjų ir komercinių patalpų savininkus informavome, kad namo fasadas, balkonai, stogo danga yra avarinės būklės ir juos būtina remontuoti. Susirinkimo metu patalpų ir butų savininkai nusprendė prioritetą teikti stogo remontui", - komentavo "Mūsų namų valdų" atstovas Vilius Mackonis.

Pasak jo, gyventojai nutarė rinkti kaupiamąsias lėšas stogo remonto darbų kaštams padengti. Nuo 2009 m. gruodžio į kaupiamąjį fondą kas mėnesį renkama po 0,50 Lt/kv. m. Dabar vyksta konkursas rangovui parinkti.

"Suprantama, stogui reikia teikti pirmenybę, nes tik esant tvarkingam stogui galima pradėti fasado renovaciją. Mano žiniomis, šio namo gyventojai jau supranta, kad namą būtina remontuoti iš esmės, tad kai bus baigtas stogo remontas, ateis eilė ir fasadui", - sakė V. Mackonis.

O kol kas, nukritus daliai apdailos "Mūsų namų valdų" darbininkai nudaužo likusius atšokusius tinko gabalus ir vėl visi ramiai gyvena iki kito incidento.

"Ką remontuoti, o ko ne, - sprendžia tik pastato bendrasavininkiai. Nesusikalbėjimas tarp gyventojų yra gana dažna problema daugiabučiuose namuose. Tačiau iš patirties žinome, kad prievarta nieko nepadarysi. Mūsų praktikoje esame pripažinę porą namų avariniais ir juos suremontavę, tačiau kai reikėjo išsireikalauti pinigų iš žmonių, niekas nenorėjo mokėti", - pastebėjo V. Mackonis.

"Savivaldybė savo pavyzdžiu skatins renovaciją"

Simonas GENTVILAS, Klaipėdos miesto mero patarėjas

Savivaldybė turi daugiausia turto mieste - net 1 708 butus. Taigi mes negalime iš gyventojų reikalauti, kad jie darytų namo renovacijas, kol patys, turėdami didžiąją liūto dalį, nerodome tinkamo pavyzdžio. Paradoksalu, tačiau kai kuriais atvejais savivaldybė gali bausti save pačią už būsto nepriežiūrą. Todėl dabar bandome identifikuoti, kuriuose Klaipėdos daugiabučiuose renovaciją būtų galima išjudinti savivaldybės pajėgomis. Šaulių g. 27 namas, ko gero, galėtų būtų vienas pirmųjų, kur savivaldybės iniciatyva galėtų prasidėti pastato renovacija, nes jame per 30 proc. butų priklauso savivaldybei. O tam, kad būtų pradėta renovacija reikia 50 proc. ir dar vieno gyventojo sutikimo. Žinoma, tai nereiškia, kad privatizuotuose butuose gyvenantys žmonės neturėtų prisidėti prie renovacijos.
Reikėtų akcentuoti, kad dabar yra ypatingai geros sąlygos pradėti būsto renovaciją, kai valstybė dengia net 45 proc. renovacijos išlaidų - 100 proc. techninio projekto paruošimo, 100 proc. priežiūros ir 30 proc. - pačios renovacijos. O tiems žmonės, kuriems kompensuojamas šildymas ir karštas vanduo, renovacijos išlaidos padengiamos net 100 proc. Tokių butų Klaipėdoje yra 8,4 tūkst. Nesinori gąsdinti, tačiau tarptautiniai bankai prognozuoja, kad dujos dar brangs 20 proc., taigi norint sumažinti šildymo išlaidas vienintelė išeitis yra renovuoti būstą. Dažniausiai žmonės baiminasi imti paskolą renovacijai, nes įsivaizduoja, kad ta paskola bus pririšta prie jų. Tačiau taip nėra - paskola būsto renovacijai pririšama prie to būsto. Renovuoto būsto kaina padidėja net 10-15 proc. Taigi žmogus gali jį brangiau parduoti ir išsikraustyti gyventi kitur be jokios paskolos.

"Tegul administratorius stovi ir žiūri"

Loreta GRANOVIENĖ, Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė
Mūsų skyriuje dirba tik dvi specialistės, tad dažnai apžiūrėti kiekvieno uostamiesčio pastato fiziškai neįmanoma. Tačiau mes tikriname, ar namų ūkį administruojančios bendrovės tinkamai atlieka pastatų techninę priežiūrą, ar tinkamai tvarkomi dokumentai. Jei namų ūkio administratorius organizavo gyventojų susirinkimą, tačiau gyventojai atsisakė remontuoti fasadą - administratorius nekaltas. Juk kalbama apie tų gyventojų pinigus.
Tačiau administratorius privalo užtikrinti, kad pastatas nekeltų grėsmės praeiviams - jei tinkas byra, jį reikia nudaužyti ir nuolat stebėti, ar tinkas neatsilupo kitoje vietoje. Galima aptverti pastatą "Stop" juosta, kad žmonės nevaikščiotų, arba tegul darbuotojai stovi ir žiūri.