Sezoninė paukščių migracija buvo stebima nuo rugsėjo 1-osios iki šios savaitės paukščių migracijos srautų susiliejimo vietoje, Nidoje, ant Parnidžio kopos. Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjos Sandros Uktverytės, pirmasis paukščių monitoringas Kuršių nerijos nacionaliniam parkui buvo nemenkas iššūkis, nes paukščių migracija Neringoje yra pati intensyviausia ir jos apskaita yra labai sudėtinga vien todėl, kad vienu metu skrenda labai daug paukščių rūšių.
"Identifikuoti paukščius gali tik patyrę specialistai ornitologai. Kuršių nerijos nacionaliniame parke paukščių apskaitą pagal parengtą metodiką vykdė iš viso 8-9 ornitologai, atvykę iš visos šalies. Jie kas savaitę keitėsi, o Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai jiems padėjo", - sakė Gamtos skyriaus vedėja.
KITAS paukščių monitoringas Nidoje bus tik po penkerių metų. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuotr.
"Ornitologas atsistoja ant kopos anksti ryte, pusvalandis prieš patekant saulei ir tris valandas klausosi, kas, kur aplinkui cypsi. Tenka žvalgytis į visas puses nuo marių iki jūros, į mišką ir į kopas ir ausis ištempus klausytis paukščių balsų, juos atpažinti. Procesą komplikuoja dar ir tai, kad migracijos metu paukščių balsai pakinta. Paukščiai atpažįstami ne tik iš balsų, bet ir pagal skridimo būdą: vieni aukščiau skrenda, kiti - intensyviau sparnais plazdena, treti - tiesiai praskrieja.
Stebi specialistas paukščius plika akimi, su žiūronais, monokliais. Kas 10 minučių paukščių srautas užrašomas. Kai paukščiai labai intensyviai skrido, tai specialistas juos tik stebėjo, o mes rašėme. Paukščių stebėjimu labai domėjosi tuo metu ant Parnidžio kopos apsilankę žmonės, turistai", -monitoringo įspūdžiais dalijosi S. Uktverytė.
Pirminiais duomenimis, vien rugsėjo mėnesį Nidoje buvo užfiksuota apie 85 tūkstančius praskrendančių paukščių. Vėliau paukščių migracija jau nebuvo tokia intensyvi - apie tūkstantį sparnuočių per dieną.
"Labai intensyviai migravo kikiliai, įvairių rūšių zylės. Gervių užfiksavome keletą šimtų. Taip pat nedaug suskaičiavome migruojančių plėšriųjų paukščių, tačiau ne todėl, kad šių paukščių srautas mažas, o todėl, kad monitoringo metodiką reikėtų tobulinti. Pagal parengtą metodiką, migruojančių paukščių apskaita buvo vykdoma ankstyvais rytais, o plėšrieji paukščiai migruoja daugiausiai dienos metu. Spalio pabaigoje prasidėjo žąsų migracija. Šie paukščiai skrenda labai aukštai, virš debesų ir toli, jūros pusėje. Juos gana sudėtinga suskaičiuoti. Iš kitų parkų atvykę ornitologai nustebo išvydę per Kuršių neriją migruojančius pelkių paukščius, pavyzdžiui, saugomus perkūno oželius, kurie gyvena Žuvinto rezervate, tačiau retai sutinkami pajūryje", - stebėjimų rezultatais, kurie dar bus skaičiuojami iki lapkričio pabaigos, dalijosi S. Uktverytė.
Monitoringo duomenys bus pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Kitas paukščių monitoringas Nidoje bus tik po penkerių metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą