„Ar neįmanoma šio sklypo šeimininkei – Palangos savivaldybei – vieną kartą uždaryti tuos šulinius, užrakinti elektros skydinę? Tvoros nepadės – šį plotą labai mėgsta jaunimas ir šunų savininkai, vedantys augintinius čia pasivaikščioti. Už tų lūžinėjančių tvorų turi būti saugu“, - į mūsų pašto dėžutę atsiųstame elektroniniame laiške rašo palangiškė L. S., pasipiktinusi jau ne kartą linksniuotų ir mūsų laikraščio puslapiuose buvusių purvo gydyklų Vytauto g. 170 nesaugia, bet neužtektinai izoliuota teritorija.
Patenka pro tvorą
„Druskininkų g. 9, 9A ir kitų šalia esančių daugiabučių vaikai žiemos linksmybėmis džiaugiasi važinėdamiesi nuo kalniuko šalia Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos stadiono – sklype, kuriame yra buvusios purvo gydyklos.
Šeštadienį nuėjau su šešiamečiu sūnumi ir pamačiau, kad ant kalniuko – atviras– daugiau nei keleto metrų gylio kanalizacijos (ar vandentiekio) šulinys. Aš buvau kartu su vaiku, saugojau jį, bet čia nuolat žaidžia ir vieni mažamečiai, be tėvų. Beje, ant to kalniuko jie patenka pralindę pro simbolinę tvorą. Galima ir apeiti iš kitos pusės, kur tvoros jau išvogtos, ir jų visai nebėra. Tame pačiame sklype, tik kiek toliau – ir amžinai atvira elektros skydinė“, - rašo laiške palangiškė. Ji klausia, kodėl Savivaldybė nesirūpina savo gyventojų saugumu.
Pažadėjo uždengti
Klausimą adresavę apleistus statinius prižiūrinčiam Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, iš vyriausiojo specialisto Žilvino Vainoro sulaukėme atsakymo elektroniniu paštu, jog šia problema domėtasi. „Elektros skydinėse, kurios yra išplėštos ir atviros, energijos nėra – ji jau seniai išjungta. Įėjimai į visus pastatus nuolat užkalami, tačiau juos vis atplėšia ten prisiglausti norintys benamiai, - rašė vyriausiasis specialistas. - Dėl „kanalizacijos šulinių“ – teritorija, esanti arčiau Klaipėdos plento, su ten įrengta siurbline priklauso UAB „Minera“, kuri registruota Šiauliuose. Siurblinė beveik užpilta žemėmis. Viršuje yra pastato atsarginiai išėjimai, jie ir atrodo kaip kanalizacijos šuliniai bei yra neuždengti. Būtent nuo ten esančių kalniukų vaikai ir leidžiasi“.
Ž. Vainoras patikino, kad skambino UAB „Minera“ atstovams ir sulaukė jų pažado šiomis dienomis sutvarkyti teritoriją – uždengti šulinius.
Minėtos bendrovės projektų vadovė Vita Žutautaitė „Vakarinei Palangai“ patvirtino, jog neuždengtas šulinys jau turėtų būti sutvarkytas. „Mūsų dangčius nuolat vagia, jau šeštąjį kartą tenka uždėti, buvo metaliniai, juos keitėme angą užbetonuodami, užvirindami, tačiau viską išpjausto“, - skundėsi projektų vadovė. Paklausta, ar nebūtų galima šio šulinio užkasti, ji paaiškino, jog šie gręžiniai yra tinkami eksploatuoti, tad užkasti negalima.
Pakeitė apie 20
UAB „Palangos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Antanas Žutautas, pasiteiravus, ar daug šulinių dangčių buvo nugvelbta praėjusiais metais, sakė negalintis atsakyti, nes jiems praneša, kad trūksta vienoje ar kitoje vietoje, bet nežinia, ar jie dingo prieš keletą dienų, prieš savaitę ar pusmetį. Tačiau dažniausiai jie „dingsta“ ne važiuojamojoje dalyje – žaliosiose vejos. Apie tai tarnybai kartais praneša gyventojai, tada iškart darbininkai vyksta su nauju dangčiu į nurodytą vietą – nelaukia, kol atsitiks nelaimė.
A. Žutautas prisiminė, kad prieš dešimtmetį dėl tokių praradimų kreipdavosi ir į policiją, bet pamatė, kad tai niekuo nepadeda – kaltininkai neatskleidžiami, todėl pareigūnų pagalbos nebeprašo.
„Mes patys liejame gelžbetoninius liukus, kuriuos vadiname blynais, ir uždedame ant šulinių. Jie yra sunkūs, tad retas atvejis, kad paimtų. Praėjusiais metais tokių išliejome ir uždengėme gal 20 ar net daugiau“, - kalbėjo pašnekovas. Jis svarstė, jog galbūt dangčius vagia naujakuriai savo reikmėms arba juos pristatantys į supirktuves.
„Žinoma, neuždengti šuliniai pavojingi praeiviams, nes jų gylis siekia nuo 1,20 m iki 6 m (ties perpumpavimo stotimi). Pavyzdžiui, Monciškės – nuošalesnė vieta, kurioje irgi nutiesti tinklai, nors gyventojų nėra daug, tačiau visi metaliniai dangčiai jau pakeisti į gelžbetoninius“, - sakė A. Žutautas. Jis priminė, jog apdilus metalinių liukų, esančių gatvėse, briaunoms, jie gali apsiversti ir sugadinti automobilius.
Tačiau vadovas nelaimių, susijusių su vandentiekio šuliniais, per savo darbo metus neprisimena.
Naktį – galima nepastebėti
Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė taip pat mano, jog atviri kanalizacijų šuliniai pavojingi gyvybei. Jos teigimu, kitų Lietuvos vietovių ugniagesiams tenka iš jų traukti įkritusius gyvūnus ar net žmones, pasitaiko, jog ir su automobiliu įlekia. „Ypač kanalizacijos šuliniai pavojingi, kai jų galima nepastebėti prisnigus ar tamsiu paros metu“, - priminė S. Vasiliauskaitė. Ji spėja, kad metalinius dangčius nuo šulinių greičiausiai nuima benamiai.
„Gyventojai, pastebėję atvirą šulinį, turėtų nedelsdami pranešti vandentiekininkams“, - įspėjo vyriausioji specialistė.
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Palangos departamento bendrosios praktikos gydytoja Laimutė Ežerinskienė nuramino, jog šią žiemą išskirtinių traumų vaikams nepasitaikė,
daug susižeidusių čia nebuvo atvežta. Tokios nelaimės šį sezoną – pavienės.
„Dauguma traumų – sumušimai, patempimai – nutinka mokykloje, kieme. Bėgo, į ką nors atsitrenkė, šoko per įrenginį – paslydo ir panašiai. Susižeidusius vaikus pas mus atlydi tėvai, pedagogai ar socialiniai darbuotojai“, - kalbėjo medikė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą