Piliakalnio moneta prabilo miesto istorija

Piliakalnio moneta prabilo miesto istorija

Gargž­dų (Klai­pė­dos r.), vie­no se­niau­sių mies­tų Lie­tu­vo­je, is­to­ri­jos me­traš­čiai bus pa­pil­dy­ti nau­jo­mis ži­nio­mis, kaip gy­ve­no žmo­nės, ka­rų ir ma­ro ali­na­mi, XVII am­žiu­je.

Įro­dy­mų trū­ku­mo ir spė­lio­nių marš­ką pa­dės pra­skleis­ti ne reikš­min­gi ran­kraš­čiai, o ma­žy­tė mo­ne­ta, šį mė­ne­sį at­si­tik­ti­nai ras­ta Kal­niš­kės pi­lia­kal­ny­je. Prū­si­jos her­co­gys­tės pi­ni­gas - so­li­das - tie­siog gu­lė­jo ant iš­ju­din­tos že­mės bu­vu­sios bal­tų gen­ties ci­ta­de­lės pa­pė­dė­je ir pa­si­ro­dė esąs reikš­min­ges­nis ra­di­nys, nei at­ro­dė iš pir­mo žvilgs­nio. Pi­ni­gas bus do­va­no­tas ir pa­pil­dys Gargž­dų kraš­to mu­zie­jaus fon­dus - tai bus se­niau­sia mu­zie­jaus mo­ne­ta.

By­rė­jo vos palietus

Apie 17 mm skers­mens tra­pią si­dab­ro spal­vos mo­ne­tą ras­ti ne­to­li Gargž­dų esan­čia­me Kal­niš­kės pi­lia­kal­ny­je ko­vo vi­du­ry­je nu­si­šyp­so­jo lai­mė šio ra­ši­nio au­to­riui. Pi­ni­gė­lis gu­lė­jo su­ju­din­to­se že­mė­se ir vos pri­si­lie­tus prie jo su­trū­ko į ke­tu­rias da­lis.

Vis dėl­to pa­vy­ko mo­ne­tą at­neš­ti į Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jų (MLIM), čia ra­di­nys pa­te­ko į kruopš­čias res­tau­ra­to­rių ran­kas. Pa­aiš­kė­jo, kad vaikš­ti­nė­jant pi­lia­kal­niu pa­si­se­kė ap­tik­ti 1659 me­tų Prū­si­jos her­co­gys­tės, tuo me­tu val­dy­tos Ho­hen­zol­ler­nų, so­li­dą. Ant mo­ne­tos par­ašy­ta „SO­LID PRU­SIAE DU­CA­LIS“. Per 20 me­tų MLIM dir­ban­ti res­tau­ra­to­rė Jo­lan­ta Ma­žei­kai­tė LŽ sa­kė, kad ši tra­pi mo­ne­ta pa­si­ro­dė esan­ti kie­tas rie­šu­tė­lis.

„Vos pri­si­lie­čiau pin­ce­tu, ji su­trū­ko dar į ke­lias da­lis. La­bai plo­na ir tra­pi, bu­vo ne­leng­va ją res­tau­ruo­ti. Mo­ne­ta pir­miau­sia ke­lias die­nas bu­vo so­ti­na­ma po­li­me­rų skys­čiu, re­gu­lia­riai ją iš abie­jų pu­sių pa­te­pant. Tai su­tvir­ti­no me­ta­lą. Nė­ra ko ste­bė­tis, nes tai - 355 me­tų se­nu­mo mo­ne­ta“, - pa­sa­ko­jo ji. Res­tau­ra­to­rė spė­jo, kad so­li­das pa­ga­min­tas iš mai­šy­to me­ta­lo, gal­būt ala­vo. „Sut­vir­tin­ta ir pa­deng­ta ap­sau­gi­ne dan­ga mo­ne­ta ga­lės pa­puoš­ti kai­my­nys­tė­je esan­tį Gargž­dų kraš­to mu­zie­jų“, - tei­gė ji.

Mi­nė­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Si­gi­ta Buč­ny­tė LŽ tvir­ti­no, kad 2005 me­tais įkur­tam ir te­be­sip­le­čian­čiam mu­zie­jui to­kia mo­ne­ta yra la­bai di­de­lis at­ra­di­mas ir ver­ty­bė. „To­kia se­na mo­ne­ta yra pir­ma to­kia. Ir dar ras­ta la­bai kon­kre­čio­je vie­to­je, apie ku­rią ga­vo­me vi­są me­džia­gą, pi­lia­kal­ny­je. La­bai ne­ti­kė­tas ra­di­nys. Jos tra­pu­mas dar la­biau pa­di­di­na ver­tę, nes ki­tų to­kių ga­li ne­be­bū­ti iš­li­ku­sių ten, kur nuo­lat vaikš­to žmo­nės“, - dės­tė ji.

Mo­ne­ta ir žydai

Ras­tas so­li­das gal­būt nė­ra la­bai ver­tin­gas mo­ne­tų ko­lek­ci­nin­kams, ta­čiau jis su­teiks daug in­for­ma­ci­jos tiek is­to­ri­kams, tiek ar­cheo­lo­gams. Anot MLIM di­rek­to­riaus dr. Jo­no Ge­nio, mo­ne­ta ver­tin­ga pir­miau­sia dėl ra­dim­vie­tės - pi­lia­kal­nio.

„Ant pi­lia­kal­nių net su me­ta­lo ieš­kik­liais mo­ne­tos la­bai re­tai ran­da­mos, o ne­ka­sant pa­ma­ty­ti - jau itin re­tas at­ve­jis. Įdo­mus lai­ko­tar­pis, įdo­mi ir mo­ne­ta, nes ji – prū­siš­ka. Juk Gargž­dai, Kal­niš­kės pi­lia­kal­nis XVII am­žiu­je ne­bu­vo Prū­si­jos su­dė­ty­je, ten bu­vo Že­mai­ti­ja. Tas ma­žy­tis ra­di­nys at­sklei­džia vi­so mies­te­lio, re­gio­no is­to­ri­nes ap­lin­ky­bes“, - LŽ pa­sa­ko­jo jis.

Įdo­mu ir tai, kad 1639 me­tais Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Vla­dis­lo­vas II Va­za (1632-1648 m.) Gargž­dų mies­te­ly­je lei­do žy­dams le­ga­liai įsi­kur­ti, tu­rė­ti sa­vo že­mės skly­pus, už­siim­ti ko­mer­ci­ne veik­la. „Tai bu­vo pa­sie­nio mies­te­lis tarp Prū­si­jos ir Že­mai­ti­jos, tad ap­lin­ky­bė, jog XVII am­žiaus prū­siš­ka mo­ne­ta at­si­dū­rė Že­mai­ti­jos te­ri­to­ri­jo­je, ro­do tų žmo­nių pre­ky­bos ry­šius su Prū­si­ja. Tai yra svar­bus to­kio fak­to įro­dy­mas“, - sa­kė dr. J.Ge­nys.

Gargž­dų kraš­to mu­zie­jaus is­to­ri­kas Ma­rius Moc­kus pa­sa­ko­jo, kad anuo­met prū­siš­ki pi­ni­gai bu­vo ka­la­mi ga­na gau­siai, ir tai vėl ga­li bū­ti sie­ti­na su tais pa­čiais žy­dais, ga­vu­siais to­kias pa­čias tei­ses kaip ir LDK gy­ven­to­jai. „Tuo lai­ko­tar­piu žy­dai bu­vo ve­ja­mi iš Prū­si­jos, jiems bu­vo užd­raus­ta gy­ven­ti Klai­pė­dos apy­lin­kė­se. O Gargž­dai - jau Že­mai­ti­ja. Tam ti­krus ri­bo­ji­mus žy­dams di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se – Vil­niu­je ir Tra­kuo­se – tai­kė ir pats Vla­dis­lo­vas II Va­za. Bu­vo sie­kia­ma, kad žy­dai kuo pla­čiau pa­sklis­tų po pro­vin­ci­ją. Tai gal­būt su­si­ję ir su tuo, kad steng­ta­si, jog mo­ne­tos kuo pla­čiau pa­sklis­tų po ku­ni­gaikš­tys­tę, nes žy­dai bu­vo tur­tin­gi ir mo­ne­tų rei­kė­jo daug. Ras­tas so­li­das at­spin­di tą XVII am­žiaus vi­du­rio žy­dų bend­ruo­me­nės be­si­kei­čian­čią pa­dė­tį tiek Prū­si­jo­je, tiek LDK. To lai­ko­tar­pio rea­li­jos bu­vo pa­na­šios, mo­ne­ta apie tai pa­sa­ko­ja", - aiš­ki­no jis.

Užuo­mi­nos archeologams

Is­to­ri­kai tu­ri dvi ver­si­jas, kaip mo­ne­ta ga­lė­jo pa­tek­ti ant 1253 me­tais ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tos kur­šių pi­lies Ga­ris­da (iš čia ir Gargž­dų mies­te­lio pa­va­di­ni­mas) kal­no. „Mo­ne­tos ra­di­mo fak­tas ver­čia su­si­mąs­ty­ti apie nau­jus ka­si­nė­ji­mus pi­lia­kal­ny­je, kur ga­lė­jo bū­ti ir dva­ras“, - sa­kė J.Ge­nys.

Kaip ži­no­ma, su­ny­kus kur­šių pi­lims ant pi­lia­kal­nių, ypač Že­mai­ti­jo­je, ne­re­tai bu­vo ku­ria­mi dva­rai. Is­to­ri­niai do­ku­men­tai by­lo­ja apie Kal­niš­kės pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je bu­vu­sį Anie­li­no dva­rą. Ta­čiau tiks­li jo vie­ta, par­em­ta ar­cheo­lo­gi­niais ka­si­nė­ji­mais, ne­ži­no­ma iki šiol. „Tad yra ti­ki­my­bė, kad dva­re­lio bū­ta ir ant pa­ties pi­lia­kal­nio, ta­čiau pi­lia­vie­tė­je ras­ti dau­giau­sia ra­di­niai iš ro­mė­niš­ko­jo, kur­šių lai­ko­tar­pių. Tad ta mo­ne­ta lei­džia svars­ty­ti apie nau­jus ka­si­nė­ji­mus ieš­kant jau vė­les­nių am­žių kul­tū­ri­nių sluoks­nių“, - tei­gė MLIM di­rek­to­rius.

Gargž­dų mu­zie­jaus dar­buo­to­jas A.Moc­kus pa­sa­ko­jo, kad iš­ties Že­mai­ti­jo­je iki XIX am­žiaus dva­rai bū­da­vo sta­to­mi at­okiau nuo gy­ven­vie­čių, tar­si at­si­ri­bo­jant nuo bau­džiau­nin­kų ap­lin­kos. „XVII-XVIII am­žių lai­ko­tar­pis la­bai mig­lo­tas. Ra­šy­ti­nių duo­me­nų apie XVII am­žiu­je bu­vu­sius dva­rų pa­va­di­ni­mus, val­do­vus yra, bet la­bai trūks­ta in­for­ma­ci­jos apie to lai­ko­tar­pio so­cia­li­nę ap­lin­ką. Ras­ta mo­ne­ta pra­sklei­džia mig­lą, lei­džia pa­ma­ty­ti dau­giau. Juk ji – prū­siš­ka, už­sie­nio va­liu­ta, ras­ta Že­mai­ti­jos te­ri­to­ri­jo­je“, - tei­gė is­to­ri­kas.

Be­je, Gargž­dai yra pa­gar­sė­ję dviem mo­ne­tų lo­biais. 1937 me­tais 202 mo­ne­tų (XVII-XVIII a.) lo­bis ras­tas ka­sant rū­sį bul­vėms ir da­bar sau­go­mas Kre­tin­gos mu­zie­ju­je. An­tra­sis lo­bis - 151 mo­ne­ta (XVII a.). Ji 1962-ai­siais ap­tik­ta ka­sant dar­žą ir sau­go­ma MLIM. „Ta­čiau ne­tu­ri­me nė vie­no eks­po­na­to iš Gargž­dų lo­bio, to­dėl Kal­niš­kės so­li­das bus ypač ver­tin­gas kaip pir­mas toks se­nas apy­lin­kė­se ras­tas pi­ni­gas“, - tvir­ti­no Gargž­dų kraš­to mu­zie­jaus is­to­ri­kas.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder