Pilies uosto krantinės - valdžios ginčo įkaitės

Didysis Pilies uosto ir Danės upės krantinių rekonstrukcijos projektas Klaipėdoje baigtas įgyvendinti dar 2010-aisiais, tačiau iki šiol jų oficialiai lyg ir negalima eksploatuoti - bent jau kultūriniu požiūriu, nes objekto priėmimo komisijos nariai paveldosaugininkai nepasirašė statybos užbaigimo aktų. Jie su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sukryžiavo ietis dėl pilies fosos, vyko teisminiai procesai. Galų gale Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šiomis dienomis įpareigojo paveldosaugininkus iš naujo spręsti aktų nepasirašymo motyvų klausimą.

Ši sena istorija tęsiasi dar nuo tų laikų, kai Naglis Puteikis, būdamas Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio (KTP) vadovu nedėjo savo parašo ant Danės upės krantinių I ir III statybos etapų užbaigimo aktų.

Priminsime, jog I etapo metu buvo įrengtas jachtų, mažųjų laivų uostas piliavietės teritorijoje, inžineriniai tinklai, rekonstruotos krantinės, III etapo metu rekonstruotos krantinės nuo Pilies tilto iki upės žiočių.

Uostamiesčio savivaldybės administracija paprašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo panaikinti paveldosaugininkų sprendimą nepasirašyti aktų ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių juos pasirašyti.

Pirmą bylą laimėjo KPD KTP - pirmos instancijos teismas netenkino savivaldybės prašymo. Pernai liepą Klaipėdos savivaldybė pateikė apeliacinį skundą LVAT prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.

Dviguba savivaldybės pozicija

Pasak KPD KTP vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Vitalijaus Juškos, 2003 metais buvo patvirtintas detalusis planas, paskui ir specialusis paveldosaugos planas - visi tie planai, teritorijų planavimo dokumentai nurodė, kad fosa (gynybinis griovys) turi būti pagilinta, bet savivaldybė tai padarė tik iš dalies. Vakarinė fosos dalis liko nepagilinta. Toje vietoje, kurioje ji turėjo būti gilinama, yra pastatyta stacionari betoninė siena, kuri ateityje apsunkintų vakarinės dalies fosos gilinimą. Tai, pasak inspektoriaus, prieštarauja specialiam planui "Klaipėdos pilies fosos ir bastionų komplekso paveldotvarkos projektai".

V. Juška spėja, kad tokį sprendimą savivaldybė priėmė todėl, jog gilinimo darbus atlikti trukdė šiuo metu stovintis dar sovietmečiu statytas metalinis sandėlys, kuriame remontuojamos ir saugomos jachtos. Inspektoriaus žiniomis, tuo sandėliu naudojasi AB "Klaipėdos laivų remontas", nors jis esą nėra įteisintas, jo nekilnojamojo turto registre kaip ir nėra.

"Iš pradžių savivaldybė demonstravo norą fosą pagilinti, tačiau vėliau laimėjo kažkokie kiti interesai ir įgyvendinant techninį projektą to nebuvo padaryta. Viena vertus, savivaldybė lyg ir demonstruoja principinį norą atstatyti pilį, o kita vertus, pati savo veiksmais to nedaro. Juk fosa yra labai svarbi gynybinio įtvirtinimo dalis. Mes nesuprantame tokios dvigubos pozicijos", - sakė V. Juška.

Miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo Andrius Kačalino teigimu, fosos klausimas pristatytas detalųjį planą svarsčiusioms komisijoms. Detaliajame plane yra parodytas visos piliavietės fosos aplink salą atkūrimas. Paminklosaugininkams buvo paaiškinta, kad neįmanoma visus specialiojo plano sprendinius įgyvendinti iš karto vieno techninio projekto metu. Tai susiję ir su pinigais, ir su europiniu finansavimu. Visa tai gali būti daroma tam tikrais etapais: iš pradžių atkurta viena fosos dalis, vėliau - kita.

Prokuratūra negynė viešojo intereso?

V. Juškos teigimu, pagal teismų praktiką, jeigu Nuolatinėje statybos komisijoje trūksta nors vieno atsakingos institucijos nario parašo, statybos leidimas negali būti išduodamas. Vadinasi, jo manymu, statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Pasak V. Juškos, pirmos instancijos teismas atmetė savivaldybės skundą pripažindamas, kad aplinkosaugininkai yra teisūs nepasirašydami aktų, nes projektas, be visų kitų dalykų, dar ir nebuvo su jais suderintas.

Statybos leidimas buvo išduotas visiems trims Danės upės krantinių rekonstrukcijos etapams. Peveldosaugininkai, manydami, kad jis išduotas neteisėtai, kreipėsi į prokuratūrą prašydami ginti viešąjį interesą. Klaipėdos apygardos prokuratūra atliko tyrimą ir nustatė, kad statybos leidimas yra teisėtas, kad projekto sprendiniai neprieštarauja paveldotvarkos projektui, ir atsisakė tenkinti KPD KTP prašymą.

FOSA. Teritorijų planavimo dokumentai nurodė, kad fosa - gynybinis griovys - turi būti pagilinta, bet savivaldybė tai padarė tik iš dalies. Vakarinė fosos dalis liko nepagilinta.

Pasak A. Kačalino, paveldosaugininkai į teismą nesikreipė, statybos leidimo neginčijo, todėl jis yra teisėtas ir nėra pagrindo tuo abejoti.

Savivaldybės juristo teigimu, pagrindinė įstatymo nuostata tokia: kai pasirašomi statybos užbaigimo aktai, tikrinama, ar faktiškai atlikti darbai atitinka techninį projektą. O KPD atstovai tvirtina, neva pats techninis projektas yra netinkamas, todėl statybos leidimas neteisėtas. Pasak A. Kačalino, tikrinant statybos darbų užbaigimą techninio projekto teisėtumas nenagrinėjamas ir neginčijamas.

Pasak savivaldybės juristo, kai buvo priduodami Danės upės krantinių I ir III etapo objektai, komisijos pirmininku buvo Statybos inspekcijos atstovas, o antro (jo metu buvo remontuojamas pasukamasis tiltelis) - KDP KTP atstovas N. Puteikis. Antrojo etapo darbus priimanti komisijos narė, Statybos inspekcijos atstovė, nepasirašė akto, o N. Puteikis pasirašė, nes pamanė, kad tai nėra svarbi aplinkybė.

Tuo tarpu tada, kai III etapo komisijos pirmininkas buvo VTPSI atstovas, o KPD atstovas - tik narys, jis nepasirašė, mat esą statybos leidimas neteisėtas. Be to parašo pati Statybos inspekcija neturėjo teisinio pagrindo pasirašyti. Todėl kilo ginčas ir savivaldybė prašė teismo įpareigoti pasirašyti statybos užbaigimo aktus tiek KPD, tiek Statybos inspekciją.

Dviejų teismų sprendimai

Antra savivaldybės reikalavimo dalis - įpareigoti pasirašyti Statybos inspekciją, pasak A. Kačalino, yra susijusi su N. Puteikio byla. Beje, pernai gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išteisino jį, kaltintą piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir teismų sprendimų nevykdymu "stiklainių" byloje. Tą pačią dieną ir LVAT priėmė sprendimą savivaldybės bei KPD KTP byloje.

A. Kačalino manymu, taip padaryta todėl, kad savivaldybė savo apeliaciniame skunde vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus sprendimu dėl to, kad N. Puteikis nevykdo LVAT sprendimo. Buvo susiklosčiusi panaši situacija dėl buvusio kino teatro "Vaiva", kai N. Puteikis atsisakė pasirašyti detaliojo plano suderinimą. Taip pat vyko bylinėjimasis, ir teismas pasakė, kad iš esmės institucija ar pareigūnas neprivalo pasirašinėti.

"Mes vadovavomės tokiu Baudžiamųjų bylų skyriaus išaiškinimu, kad nepaisant to, ar pasirašys, ar ne KPD atstovas statybos užbaigimo aktus, galima automatiškai įpareigoti iš karto pasirašyti komisiją. Manau, kad priklausomai nuo to, koks buvo Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, priklausė ir sprendimas mūsų byloje, todėl tai, kad vieną dieną buvo priimti abiejų teismų sprendimai, nėra atsitiktinumas, nes tie dalykai yra susiję", - sakė A. Kačalinas.

Kam reikėjo bylinėtis?

O kam reikėjo bylinėtis, reikalauti parašų, jeigu objektas baigtas statyti, juo jau naudojamasi ir problemų nekyla?

"Krantinės rekonstruotos, bet kol nebaigtos visos procedūros, naujai rekonstruotų krantinių pagal atliktus naujus matavimus negalima registruoti Registrų centre. Savivaldybė nebaigtų registruoti krantinių negali perduoti koncesininkui, t. y. AB "Klaipėdos laivų remontas". Taigi ji pagal koncesijos sutartį nevykdo įsipareigojimo perduoti krantines. Koncesininkas tokiu atveju turi teisę neatlikti ir savo pareigų, pavyzdžiui, vykdyti investicijų plano", - paaiškino A. Kačalinas.

Kitas dalykas, pasak jo, yra tai, kad, pagal įstatymą, nebaigtos statybos objekto negalima eksploatuoti.

"Taigi formaliai krantinių kaip ir nebūtų galima eksploatuoti. Taip, jos eksploatuojamo,, nes pats KPD atstovo atsisakymas pasirašyti aktus yra absurdiškas. Juos pasirašė ir priešgaisrinės apsaugos, ir kitų institucijų atstovai, kurie atsako už krantinių saugumą. Išeina, kad krantinių negalima eksploatuoti tik kultūriniu aspektu, t. y kaip kultūrinio objekto, o realiai jį galima eksploatuoti, nes jis yra saugus."

Pasak A. Kačalino, šioje byloje netgi pati Statybos inspekcija palaikė savivaldybės poziciją, nes puikiai suprato, kad KPD atsisakymas pasirašyti aktus yra nepagrįstas. Pasak juristo, negalimumas naudoti tų krantinių kultūriniu aspektu yra formalus ir absurdiškas. Žinoma, dėl to, kad nėra pasirašytas statybos užbaigimo aktas, savivaldybė negali aptverti krantinių ir neleisti prie jų prieiti žmonėms arba švartuotis laivams. Anot savivaldybės juristo, ginčas kilo ne dėl krantinių saugumo ar jų konstrukcijos, o dėl jų neatitikimo kultūros paveldo specialiesiems planams.

Kai pirmosios instancijos teismą laimėjo KPD, A. Kačaliną ištiko šokas.

"Iš visko buvo matyti, kad tą bylą turime laimėti mes. Mums ir klausimų nebuvo, visi klausimai ir priekaištai buvo adresuojami pačiam KPD. Beje, buvo keista, kad byloje departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui atstovavo Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus", - kalbėjo savivaldybės juristas.

Teismo sprendimas neskundžiamas

LVAT teisėjų kolegija, administracinę bylą išnagrinėjusi rašytine tvarka, pernai gruodžio 20 d. nusprendė savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Teisėjų kolegija nustatė, kad KPD KTP "nesilaikė aptarto reguliavimo ir ginčijamu sprendimu sprendė perteklinius klausimus statinio užbaigimo procedūrai, nespręsdamas jam pavesto klausimo dėl statinio atitikties statinio projektui". Todėl teismas panaikino jo sprendimą ir įpareigojo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus - iš naujo spręsti komisijos nario nepritarimo statybos užbaigimo aktų pasirašymui motyvų patikrinimo klausimą.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Klaipėdos savivaldybės reikalavimo įpareigoti VTPSI Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, atstovaujamą komisijos pirmininko, pasirašyti objekto I bei III statybos etapų užbaigimo aktus. Komisijos nario nepritarimo motyvus patvirtinus subjektui, delegavusiam šį komisijos narį, komisijos pirmininkas neprivalo pasirašyti akto. Taigi LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą savivaldybės prašymu pakeitė tik iš dalies.

FORMALIAI išeina, kad šių krantinių negalima eksploatuoti tik kultūriniu aspektu, t. y. kaip kultūrinio objekto, o realiai jį galima eksploatuoti, nes jis yra saugus.

Teismas nutarė panaikinti KPD KTP 2012 m. sausio 24 d. sprendimą atsisakyti pasirašyti statybos užbaigimo aktus. Jis įpareigojo paveldosaugininkus iš naujo spręsti komisijos nario nepritarimo pasirašyti objekto statybos užbaigimo aktus motyvų patikrinimo klausimą. Kita pirmos instancijos teismo sprendimo dalis liko nepakeista. Ši LVAT nutartis neskundžiama.

Vykdys teismo sprendimą

"Toks LVAT sprendimas nustebino. Jis labai lakoniškas ir nėra tinkamai motyvuotas. Tačiau mes teismo sprendimą vykdysime. Beje, jis neįpareigojo mus pasirašyti statybos užbaigimo aktų, tik peržiūrėti jų nepasirašymo motyvus", - sakė V. Juška.

Šiemet sausio 7 d. KPD parašė minėtų objektų priėmimo komisijos pirmininkui raštą prašydamas leisti KTP atstovui vyriausiajam inspektoriui Laisvūnui Kavaliauskui susipažinti su Danės upės krantinių rekonstrukcijos projektu. Žinia, N. Puteikis jau seniai nebedirba KPD ir yra Seimo narys.

Kokį KPD KTP, peržiūrėjęs iš naujo projektą, priims sprendimą, V. Juška nesiėmė prognozuoti. Tačiau patikino, kad paveldosaugininkų sprendimui neprireiks kelių mėnesių, ko gero, užteks kelių savaičių. Anot jo, tai priklausys ir nuo komisijos operatyvumo, nes ir ji turi atnaujinti darbą.

"Nemanau, kad būtų tempiama guma, nes tiek mūsų padalinys, tiek miesto savivaldybė, tiek objektų priėmimo komisija - visi yra suinteresuoti kuo greičiau baigti spręsti šį klausimą, nes dabar krantinės naudojamos de facto, nors de jure to daryti negalima, šiuo požiūriu statybos nėra užbaigtos. O kodėl krantinės eksploatuojamos de facto, šis klausimas ne mus, o Statybos inspekcijai", - sakė V. Juška.

Beje, uostamiestyje jau tampa tradicija pradėti eksploatuoti objektus, kurie juridiniu požiūriu dar nėra pripažinti tinkami naudoti. Panaši situacija buvo ir su "Švyturio" arena - pirmas renginys joje vyko tada, kai ji dar nebuvo pripažinta tinkama naudoti.

Tvarka

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, komisijos nariai pagal kompetenciją vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus komisijai pateiktus dokumentus ir pagal tai nustato, ar įvykdyti visi statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams.

Jeigu komisijos narys nepritaria akto pasirašymui, nepritarimo motyvus jis turi pateikti raštu per 5 darbo dienas nuo nustatytos statinio patikrinimo dienos komisijos pirmininkui. Jei komisijos pirmininkas mano, kad komisijos nario nepritarimas nėra motyvuotas, jis kreipiasi į subjektą, delegavusį šį komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais komisijos nario nepritarimo motyvus.

Jei subjektas raštu patvirtina komisijos nario nepritarimo motyvus, procedūros negali būti užbaigtos ir komisijos pirmininkas akto nepasirašo. Jei subjektas komisijos nario nepritarimo motyvus pripažįsta nepagrįstais, procedūros vykdomos ir be nepritarusio komisijos nario parašo akte.

Be to, komisija neprivalo tikrinti statinio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau komisijos narys, nustatęs tokį faktą, gali apie tai raštu pranešti komisijos pirmininkui, kuris priima atitinkamą sprendimą - stabdyti procedūrą ar nestabdyti.