Taigi žmonėms atliekant bet kokias operacijas su banko kortele, kai reikia surinkti PIN kodą, belieka apsisiausti paltu, prisidengti skėčiu ar sugalvoti kitą patikimesnį metodą, kaip apsaugoti tuos keturis skaičius nuo piktų akių.
PIN nužiūrėjo?
Klaipėdietis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - Aut. past.) piktinasi Lietuvos bankuose praktikuojama tvarka, kai visa atsakomybė dėl PIN kodo paslapties išsaugojimo krenta tik ant kliento pečių.
Aukštas pareigas vienoje uostamiesčio įmonių einantis vyras prašė neviešinti jo duomenų, nes artimieji nežino apie patirtus nuostolius, tačiau norėjo paakinti kitus žmones nebūti patikliais bankų klientais.
Vyras šį rudenį lankėsi Švedijoje ir Danijoje. Grįždamas iš Kopenhagos į Malmę traukinių stotyje jis pirko bilietą ir net neįtarė, kad šis pirkinys jam atsieis kone 5 tūkstančius litų.
"Stotyje stovi eilė automatų. Jie be jokių apsaugų, tačiau juk aš atvykau į kur kas labiau išsivysčiusią šalį nei Lietuva, tad ramiai įkišau "Swedbank" banko kortelę į aparatą, surinkau kodą ir pasiėmiau bilietą. Eilėje už manęs stovėjo daug žmonių. Rinkdamas PIN kodą nepuoliau dangstytis palto skvernais. Pasirodo, be reikalo", - pradėjo pasakoti klaipėdietis.
Jis puikiai prisimena, kad banko kortelę įsidėjo atgal į piniginę. Tačiau vakare, jau būdamas Švedijoje, pastebėjo, kad piniginės nebeturi. Tik tuomet prisiminė situaciją autobusų stotyje, kai kažkas jam lyg netyčia pastojo kelią, kažkas įpuolė... Vyras spėja, kad tuo metu iš jo ir pavogė piniginę.
Apie vagystę klaipėdietis informavo Švedijos policiją ir nedelsdamas paskambino į banką, kad užblokuotų kortelę - nuo vagystės momento galėjo būti praėjęs pusdienis.
Tačiau grįžęs į Lietuvą ir nuėjęs į banką jis sužinojo, kad iš jo sąskaitos išgryninta 4 tūkst. litų, dar dalis pinigų išleista atsiskaitant už prekes parduotuvėse.
Atsisakė kompensuoti
Nors "Swedbank" viešai skelbia, kad jie atlygina klientams finansinius nuostolius, patirtus per 24 val. iki užfiksuoto pranešimo apie kortelės blokavimą, realybė gali būti ir kitokia.
"Swedbank" darbuotojai, išklausę mano istoriją, kategoriškai atsisakė kompensuoti patirtus nuostolius - esą aš pats kaltas, nes nesaugojau PIN kodo. Ką reiškia - nesaugojau, jei renkant kodą bet kas, šalia stovėdamas, galėjo jį nužiūrėti, nes aparatas visiškai atviras?
Beje, banko darbuotoja pasakojo, kad tai gana dažnas atvejis, kai iš užsienio lietuviai grįžta šitaip apšvarinti. Esą dažniausiai tokie incidentai nutinka Romoje", - pasakojo klaipėdietis.
Jis kreipėsi ir į uostamiesčio pareigūnus, tačiau šie negalėjo jam niekuo padėti, o juokingiausia istorija nutiko su Danijos pareigūnais.
"Iš Lietuvos parašiau Danijos pareigūnams apie įvykį, nutikusį jų šalyje, ir po kurio laiko gavau jų atsakymą. Kai atplėšiau voką, pamačiau, kad atsakymas parašytas... danų kalba. Taigi turėjau dar išleisti 200 litų, kad vertimų biure šį raštą išverstų. Atsakymas buvo maždaug toks: "Jei mes ką nors surasime - jums pranešime, o jei nesurasime - tai ir nepranešime", - su šypsena neseniai įvykusią istoriją prisiminė vyriškis.
Patys žiopli
Ko gero, panašių nutikimų gali papasakoti ne vienas žmogus. Yra net sukurtas specialus interneto puslapis "Banke nesaugu", kur žmonės dalijasi panašiomis istorijomis. Šio puslapio sudarytojai taip pat kelia klausimą, kodėl tokius atvejus, kai PIN kodas buvo tiesiog nužiūrėtas, bankai traktuoja kaip kliento žioplumą.
Savo ruožtu bankų atstovai akcentuoja, kad kartais klientai iš tikrųjų elgiasi neapdairiai, tad daugeliu atvejų dėl patirtų nuostolių negali turėti pretenzijų bankui.
"Labai dažnai pasitaiko atvejų, kai vagys, pavogę piniginę, joje randa ne tik bankų korteles, bet ir lapelį su PIN kodais, jie būna surašyti ir užrašų knygelėje, mobiliajame telefone. O juk aiškiai yra pasakyta, kad PIN kodą reikia įsiminti ir sunaikinti", - pastebėjo SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.
Pasak jo, yra buvę keletas atvejų, kai klientai tyčia inscenizavo vagystę ir tikėjosi, kad bankas kompensuos neva patirtus nuostolius, tačiau tokie faktai buvo atskleisti. Tad esą žmonės turėtų suprasti ir banko poziciją, kai šis neskuba kompensuoti dėl vagystės patirtų nuostolių.
Jam antrino ir "Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. Jis patikino, kad nuostoliai retai atlyginami, jei mokėjimo kortelės operacija patvirtinama PIN kodu.
"Žinoma, kiekvienas toks atvejis nagrinėjamas ir tiriamas individualiai. Visgi klientams patariame būti dėmesingiems naudojantis kredito kortele, ypač atsiskaitant nežinomoje ar neįprastoje vietoje", - banko poziciją, kad PIN kodo saugumas yra kliento reikalas, priminė S. Abraškevičius
Kartais kompensuoja?
"Tačiau kai nustatoma, jog klientas negalėjo turėti jokios įtakos tam, kad vagišiai sužinotų jo PIN kodus, tuomet bankas nuostolius kompensuoja. Pavyzdžiui, visai neseniai Kaune buvo sučiupta gauja, kurios nariai bankomatuose pritaisydavo nelegalią įrangą, kuri nuskenuodavo kortelės duomenis ir PIN kodą. Turėdami tokius duomenis jie pasidarydavo kortelių dublikatus ir atsiskaitinėjo su jomis Azijos šalyse šitaip švarindami mūsų klientų sąskaitas. Jie buvo sulaikyti Tailande ir dabar kalėjime laukia teismo", - pasakojo A. Šapola.
Pasak jo, minėta nelegali įranga yra tokia moderni, kad jos bankų klientams neįmanoma pastebėti, todėl bankas tokiais atvejais prisiima atsakomybę.
"Tačiau tokie atvejai Lietuvoje - vienetiniai. Nelegalią įrangą bankomatuose vagišiai dažniausiai montuoja užsienio didmiesčiuose, kur ir žmonių srautai didesni, ir žmonės turtingesni", - pastebėjo banko atstovas.
Kortelių dublikatams pagaminti esą panaudojamos bet kokios nuolaidų kortelės, turinčios magnetinę juostelę.
Taikinys - turistai
Bankų atstovai nesutinka, kad jiems nusispjauti į jų klientų sąskaitų saugumą. Esą imamasi įvairių saugumo priemonių - daugelis bankomatų klaviatūrų turi apsauginius stogelius, kad būtų sunkiau nužiūrėti PIN kodą.
Taip pat taikomos ir kitos apsaugos priemonės. Pavyzdžiui, SEB banko klientams veikia blokavimo sistema - yra sudarytas sąrašas padidintos rizikos šalių, į kurias išvykstant būtina informuoti apie tai banką. Kitu atveju atvykę į tokią šalį jūs negalėsite atsiskaityti savo banko kortele, nes ji bus užblokuota. Tarp tokių šalių A. Šapola paminėjo Indiją, Tailandą.
Be to, naudojama monitoringo programa, kuri identifikuoja įtartinas transakcijas.
"Pavyzdžiui, mes fiksuojame, kad jūs 9 val. ryte atsiskaitėte banko kortele Klaipėdoje esančioje kavinėje, o už valandos stebime, kad su ta pačia kortele jau atsiskaitote Paryžiuje. Nelogiška, kad per tokį trumpą laiką galėjote atsidurti Paryžiuje, tad tokiu atveju su klientu susisiekiama ir kortelė blokuojama įtariant, kad kas nors jau yra pagaminęs jos dublikatą ir sužinojęs PIN kodą", - pasakojo A. Šapola.
Bankų atstovai pritarė, kad labai dažnai vagystės iš bankų kortelių įvyksta atostogaujant svečioje šalyje. Esą tai lemia keli faktoriai - atostogaudami patys klientai būna labiau atsipalaidavę ir pamiršta visas saugumo priemones, be to, turistai - geriausias grobis vagišiams.
Todėl bet kuriuo atveju bankininkai pataria renkant PIN kodą ranką kuo nors pridengti - pinigine ar kita ranka.
"Tai tiesiog apdairumas. Jei visi klientai tai prisimintų, pinigų vagysčių iš sąskaitų būtų kur kas mažiau", - tikino SEB banko atstovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą