Neapsikentusi keliu per laukus važinėjančių miškovežių, T. B. Kaniauskienė savo sklypus nuo kelio atskyrė dygliuota tvora. Ant jos pakabino ir užrašą – "Žmogau, nevažiuok“.
Sutvarkyti kelią "pamiršo“
"Visada kirtimus baigę medienos vežėjai kelią sutaisydavo, sulygindavo greideriu. Nė žymelės nelikdavo, - pasakojo T. B. Kaniauskienė. – Ir šįkart miško darbininkų prašiau, kad sutvarkytų kelią, bet jie šį darbą pamiršo. Aš be bėdos necypiu.“
T. B. Kaniauskienės du žemės sklypai, kurių bendras plotas – 2 ha ir 2 arai – driekiasi iš abiejų kelio pusių. Baiminantis įklimpti į kitus laukus, miškus, sunkiasvorė technika važiuoja ne per laukus einančiu keliu, bet ir šalia jo esančia pieva.
Dabar keliu, kurio plotis – 6 metrai, vargu, ar kas beišvažiuotų – apie pusės metro gylio provėžose susikaupusios didžiulės balos.
Prašo geranoriškumo
"Padėti negaliu: šis kelias nėra inventorizuotas ir seniūnijai nepriklauso. O savo valda turi rūpintis pats savininkas, - sakė Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas, T. B. Kaniauskienės skundą perdavęs išsiaiškinti aplinkosaugininkams.
– Problema dėl privačių miško vežėjų kartojasi kasmet, jie sugadina ne tik lauko, bet ir seniūnijos kelius – ne kartą yra tekę reikalauti, kad juos sutvarkytų. Todėl kiekvienais metais per spaudą kreipiuosi į privačius miškininkus, kad lietingiausiu laiku pavasarį ir rudenį jie savo darbus pristabdytų. Prašau jų supratingumo, nes kito būdo apsaugoti kelius nėra“.
Be leidimo važiuoti negali
Leidimus kirsti mišką privačioms įmonėms duoda Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau patys kirtėjai sprendžia, kokiu keliu mediena bus gabenama iš miško.
Agentūros vyresnysis specialistas Benediktas Sauseris išsiaiškino, kad per kelią, esantį prie T. B. Kaniauskienės žemės, važiavo medienos įmonės "Lit-dan-forest“, kuri registruota Mažeikių rajone, Viekšnių miestelyje, darbininkai.
"Pagal vėžes matyti, iš kurio miško miškovežiai važiavo. Todėl kaltės dėl kelio sugadinimo nepaslėpsi“, - tvirtino B. Sauseris, ketinantis artimiausiu metu šią problemą aptarti su įmonės "Lit-dan-forest“ vadovu.
Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta tvirtino, kad įprastai kirtėjai prieš pradėdami miško darbus susiranda žemių savininkus ir prašo leidimo važiuoti per jų pievas, susitaria, kaip bus sutvarkytas sugadintas kelias.
"Jei kirtėjai kelio nesutvarko savo noru, tai padaryti įpareigojame mes. Dėl miškakirčių suvažinėtos žemės, jos savininkas turi teisę kreiptis į teismą, reikalaudamas, kad būtų atlyginta žala“,- tvirtino R. Kašėta.
Pretenzijų negirdėjo
Bendrovės "Lit-dan-forest“ direktorius Alvydas Bogužas tik iš "Pajūrio naujienų“ sužinojo, kad esama skundų dėl Voveraičių kaime miškovežių "išvagoto“ kelio.
"Su žmonėmis šnekėjome, jie pretenzijų neturėjo. Bet jei atsirado skundų – išsiaiškinsime. Įprastai su žmonėmis geruoju susitariame, kaip atlyginsime žalą. Kartais užtenka ir malkų duoti – žmonės nebereikalauja nė kelio taisyti,- pasakojo A. Bogužas. – Tas kelias yra bendras, juo ir aš iki savo žemės sklypo važinėju. Tačiau tokiu oru tvarkyti kelią yra beprasmiška – juk pelkių nestumdysi. Reikia luktelti, kol atšals.“
A. Bogužas teigė, kad geriausia kelius tvarkyti pašalus arba pavasarį. Tačiau žemei judant per laiką vėžės ir pačios susilygina.
Kretingos miškų urėdijos urėdo pavaduotojo Sigito Kupšio komentaras:
- Yra pasitaikę, kad privatūs miškininkai miškuose sugadino ir mūsų kelius – taip buvo nutikę ir Rubulinės miške Kartenos seniūnijoje, Žalgirio miške. Matyt, privatūs kirtėjai miško kelių nevertina kaip turto, nors kelius nutiesti, sutvarkyti ir prižiūrėti kainuoja labai brangiai. Kai kurie privatininkai savo medžius ištraukia, išveža, o apie tai, kaip kitam reikės toliau dirbti, negalvoja.
Galbūt kartais ir mes esame "problema“ ūkininkams, tačiau visada stengiamės su visais susitarti ir medžius traukti tokiu laiku, kad nuostolių būtų kuo mažiau.
"Pajūrio naujienos"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą