Tačiau įpratę būti gelbėjami, kai kurie vietos gyventojai vis tiek rado kuo piktintis: juos erzino ir staiga atsiradęs ledo kelias, ir nepatogi karinė amfibija, ir esą gamtai daroma žala. Piktinosi ir vietos politikai, kuriems stabtelėjęs potvynis sugadino visą rinkiminį šou.
Gelbėja pati gamta
Nuvažiavęs kilometro ilgio vandens apsemtą kelią į Rusnę ir apžvalgęs ekstremaliomis paskelbtas Šilutės ir Pagėgių savivaldybių teritorijas sraigtasparnyje, Vidaus reikalų ministras R. Palaitis konstatavo, jog potvynį kol kas pristabdė staiga kilęs šaltukas. Antroji potvynio banga greičiausiai bus kovo viduryje, tačiau didesnių nepatogumų gyventojams neturėtų kilti.
"Akivaizdu, kad gyventojams pavojaus nėra. Bendravau su pareigūnais, jie man pateikė savo pasiruošimo planus, tad manau, kad jei dėl oro sąlygų situacija ir pasikeistų, pareigūnai yra puikiai pasiruošę užtikrinti saugumą ir susisiekimą", - sakė R. Palaitis.
Paklaustas, ar apsemtų pamario vietovių gyventojams bus sudarytos galimybės dalyvauti kitą sekmadienį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, ministras patikino, kad su tuo susijusias problemas turi išspręsti pareigūnai.
Šie metai - pirmieji, kai gamta, sukurdama nepalankias gyvenimo sąlygas potvynio laikotarpiu, pati gelbėjo gyventojus. Paspaudus šaltukui, potvynio zonoje susidarė vadinamasis ledo kelias. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai aiškino, kad šiuo metu vandens gylis siekia 1,5-1,7 m, o ledo storis - 25-47 cm. Pasak jų, tiek pakanka, kad ledo keliu būtų galima saugiai važiuoti.
Ugniagesiai gelbėtojai pabrėžė, kad važiuojant tokiu keliu, labai svarbu nenukrypti nuo pažymėto kelio, nes potvynio zonoje daug properšų, ypač tose vietose, kur auga augalai. Važiuojant automobiliu tokiu keliu, taip pat būtina išlaikyti atstumą tarp kitų važiuojančių automobilių, išlaikyti vienodą greitį.
Ledo storis šioje vietoje nuolat matuojamas ir, jei tik gerokai suplonės, kelias bus uždarytas. Gyventojams teks keletą savaičių, kaip jau yra įprasta kiekvieno potvynio metu, keltis naudojantis vikšrine amfibija.
Vietos pareigūnų duomenimis, kaip ir kiekvienais metais, potvynio zonoje žmonės keliami nustatytu grafiku, taip pat registruojami sunkūs ligoniai, besilaukiančios moterys ir kt., kuriems gali prireikti skubios pagalbos. Su šia žmonių grupe nuolat kontaktuojama mobiliaisiais telefonais. Tiesa, šiemet besilaukiančiųjų šioje zonoje nėra, užregistruota vos keliolika sunkių ligonių.
Nemažai potvynio zonoje gyvenančių žmonių teigė dar nepajutę artėjančio pavasario potvynio padarinių, tačiau prie to jau yra įpratę ir didesnių problemų nemato. Tai, pasak jų, įprastas pavasario režimas. Paklausus, kodėl nesikelia gyventi ten, kur saugiau, dažniausias atsakymas buvo - negali palikti tėvų žemės. Kai kurie patikino, jog iš užliejamų teritorijų nemaža naudos, kurią neša net dukart per metus nuimamas derlius.
Tuo metu bendruomenės "Rusnės sala" tarybos pirmininkė Dalia Drobnienė priminė Susisiekimo ministerijos gyventojams vis žadamą statyti estakadą. Ji taip pat tikino, kad susidaręs ledo kelias nėra saugus, o ir vien tik perkelti žmonių per potvynio zoną neužtenka - esą reikia tam sudaryti patogias sąlygas vikšrinėse amfibijose, atsižvelgti į gamtai daromą žalą. Tiesa, plačiau ir konkrečiau savo išsakytos kritikos ji nekomentavo.
Padėtų Kaliningrado specialistai
Vyriausybės ekstremalių situacijų posėdyje kalbėję specialistai tikino, kad šiais metais potvynis neturėtų būti išskirtinis, tačiau jei prireiks, pasiruošta viskam, netgi ledų sprogdinimui.
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai teigė dar praėjusių metų pabaigoje paraginę šalies savivaldybes rengtis galimoms ekstremalioms situacijoms, kurios kyla dėl pavasario potvynio. Iš 60 savivaldybių tai padarė 21. Jose buvo surengti ekstremalių situacijų komisijų posėdžiai (Šilutėje ir Pagėgiuose jie nuolat vyksta iki šiol), 15 iš jų numatyti ir patvirtinti tokių situacijų planai, kuriuose numatyta gyventojų perspėjimo tvarka, sudaryti evakuotinų žmonių sąrašai, nurodyta, kuriuos įrenginius reikia nuolat tikrinti ir prižiūrėti.
Specialistai pabrėžė, jog esant reikalui, padėti vietiniams gyventojams bus sutelktos ir kaimyninės pajėgos - toks patvirtinimas gautas iš Kaliningrado civilinės saugos tarnybos.
Politikams rūpėjo rinkimai
Keletas Vyriausybės ekstremalių situacijų posėdžio dalyvių neapsiėjo be rinkiminių triukų. Žaisti vietinių gyventojų viltimis bandė ir Šilutės rajono meras Virgilijus Pozingis, ir vicemerė Stasė Skutulienė. Politikai mėgino kelti seniai žadėtos estakados klausimą, o matydami, kad gamta gelbėja žmonėms nutiesdama ledo kelią, kėlė logiškai nepaaiškinamus klausimus apie šio kelio įteisinimą teisės aktuose.
Posėdyje dalyvavęs Susisiekimo ministerijos atstovas patikino, kad ministerija ieško sprendimo, kaip rusniškiams įrengti estakadą, tačiau tai padaryti nėra lengva - procesas ilgas ir brangus.
"Per ilgus svarstymus radome galimybę pastatyti estakadą ne už 40, o už 20 milijonų litų. Bet įsivaizduokite, kad šiandien tokių prašymų iš savivaldybių turime už 360 milijonų litų, o kelių plėtros programoje numatyti tik 206 milijonai. Kai pažiūri į šiuos skaičius, tikrai būtų smagu kiekvienam skirti dalį, nes kiekvienas teisėtai reikalauja kelio, bet tai nėra lengva nuspręsti, kam tokie pinigai turi būti skiriami. Ministerija ieško būdų išspręsti šią problemą, bet nepamirškite, kad ta estakada neišspręs viso regiono problemų", - sakė jis.
Žlugus rinkiminiam šou, Šilutės rajono vicemerė demonstratyviai paliko posėdžių salę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą