Pasitarimo, kuriame dalyvavo miesto valdžia bei Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos atstovai, metu nuspręsta, jog svarbu parengti projektinį pasiūlymą, numatyti, kokios reikės savivaldybės pagalbos ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.
Šiuo metu parengtas bažnyčios projektas dar svarstomas, ketinama atlikti archeologinius tyrimus. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio teigimu, šiai dienai ištirta maždaug 50 proc. bažnyčios bokšto pamatų, o likę archeologiniai darbai kainuotų apie 20-30 tūkst. litų.
Istorikas pateikė pasiūlymą bažnyčios teritorijoje rastus 182 žmonių palaikus, saugomus Klaipėdos universitete, perlaidoti kriptose, įrengtose atstatyto bokšto sienose. Taip būtų galima sutaupyti nemažai vietos, kadangi teritorija, kurioje planuojama atstatyti bažnyčią, nėra labai didelė, o norint įrengti požeminę kriptą reikėtų paruošti techninį projektą ir tikėtis paveldosaugininkų leidimo.
Svarstyta galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, dalyvauti antrajame Kaliningrado programos kvietime. Tokiu atveju partnerių tektų ieškoti Rusijoje. Kitas variantas - Norvegijos fondų parama, skirta jūrinio paveldo puoselėjimui. Manoma, kad atstatyta bažnyčia galėtų tapti ne tik svarbiu kultūros paveldo objektu, bet ir turizmo traukos centru.
Šv. Jono bažnyčios projekte pasižadėjusio dalyvauti V. Grubliausko teigimu, atstatymo kelias nelengvas, tačiau tikėtinas. Jam pritarė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė, patikinusi, jog artimiausiu metu bus parengtas bažnyčios atstatymo darbų planas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą