Prieplauka Drevernoje iš marių nepasiekiama kaip lapei vynuogės

Prieplauka šiuo metu atkirsta iš abiejų pusių - Drevernos upės šliuzas neperplaukiamas dėl savavališkai padėtos gelžbetoninės plokštės, kuria žmonės anksčiau eidavo trumpesniu keliu karvių melžti.

LYGIS. Drevernoje stovi 15 mln. Lt kainavusi prieplauka, o turizmas čia plėtojamas irklinėmis valtimis.

Ir pernai, ir užpernai Drevernos, Priekulės ir net kai kurie Klaipėdos gyventojai, turintys ten laivelius, t. y. prieplaukos naudotojai, raštu kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą, prašė duoti leidimą išvalyti išplaukimo iš Drevernos į Kuršių marias kanalą ir 100 metrų vandens kelio Kuršių mariose. Tačiau visi prašymai taip ir liko šauksmas tyruose. Šiemet gegužės 8 d. Drevernoje susitikome su prieplaukos naudotojais, praradusiais viltį, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pradės spręsti šią problemą.

Kodėl tokia brangi?

Šiemet rugsėjį jau bus 5 metai, kai Drevernoje stovi butaforinė prieplauka, kainavusi milijonus litų, ir neduodanti tokios naudos, kokios tikėtasi. Žmonės pasipiktinę, kad vėjais paleisti ir Europos Sąjungos (ES), ir rajono savivaldybės pinigai.

ŽVEJAI. Nors dreverniškiai tikino, kad žvejyba sužlugdyta, mums vis dėlto pavyko užfiksuoti žvejus. Tačiau jie į žvejybą begali plaukti tik su tokiomis valtelėmis. Beje, tas žvejys rusniškis.

Prieplauka Drevernoje pastatyta 2008-ųjų rugsėjį. Projekto vertė - per 15,5 mln. Lt: iš jų 13,9 mln. Lt - ES, o 1,6 mln. Lt - Klaipėdos rajono savivaldybės lėšos. 260 m ilgio prieplaukoje, prie kurios gali švartuotis apie 30 laivelių, buvo pastatytas elingas, 6 tonų keliamosios galios kranas, įrengtas slipas, 20 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, gylis joje siekė 1,8 m.

Dreverniškiai iki šiol nesupranta, kodėl jų prieplauka kainavo taip brangiai, nes 2008 m. spalį Šilutės prieplauka rekonstruota už 12,9 mln. Lt. Šilutiškių prieplauka didesnė, gali talpinti 100 laivelių, automobilių aikštelė - 50 automobilių ir 4 autobusus, pastatytas elingas su administracinėmis ir buitinėmis patalpomis, ir visa Šiša išvalyta be jokių problemų. O Drevernoje 100 metrų kanalui išvalyti pritrūko pinigų ir iki šiol jų niekaip nerandama.

PLIAŽAS. Šioje vietoje, kur matyti tinklai, siūloma padaryti pliažą, kad žmonės turėtų kur maudytis. Smėlį būtų galima paimti atliekant įplaukos valymo darbus.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui Česlovui Banevičiui pradėjus dirbti sutartis jau buvusi sudaryta, tad jis negalėjo pasakyti, kodėl Drevernos prieplauka kainavo taip brangiai. Jo manymu, projektas buvo gerai parengtas, jį įvertino mokėjimo agentūra, specialistai atliko techninę priežiūrą, žodžiu, viskas buvę padaryta kaip reikiant.

Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus sakė nežinąs, kur valdžia žiūrėjusi prieš 5 metus, bet manąs, kad ji be reikalo pinigų į prieplauką nebūtų investavusi.

Sraigtais kaip plūgais

Žmonės prašo paplatinti Drevernos upės, įtekančios į Kuršių marias, žiotis ir išvalyti. "Žiotys yra labai užneštos smėliu, siauros. Su botais šiek tiek prastumdome smėlį laikinai. Kai vanduo būna aukštesnis, kartais gylis siekia ir 1,5 m, tai praplauki, o kai vanduo žemas, ypač vasarą, tai gylis čia būna iki kelių", - kalbėjo dreverniškis.

MATAVIMAS. Gegužės 8 d., kai mes lankėmės, vanduo buvo pakilęs apie 20 cm. Giliausia vieta pamatavus kanale buvo 1,15-1,20 m.

Net esant dideliam vandeniui jachta, kurios grimzlė - 1,2 m, negali išplaukti, ji turi būti verčiama ant šono. Nedidelių jūrinių jachtų grimzlė - 1,5 m, tad jos neturi jokių šansų patekti į Drevernos prieplauką.

"Buriniai laivai tiesiai prieš vėją neplaukia, o mes neturime kur pasisukinėti, daryti zigzagus. Per seklumas plaukdami švertus ištraukiame, tada pradeda nešti šonu, dreifuojame. Arba šokam į vandenį, iki kelių susmingame į dumblą ir stumiame laivą. Jeigu motoriniai laivai ir išknisa vagelę su sraigtais, gylis žiotyse vis tiek būna tik 80 cm ar 1 m", - sakė Drevernos buriavimo klubo pirmininkas Antanas Eirošius.

"Vėjas pūtė iš jūros į marias, vandens lygis buvo aukštesnis, išplaukėme su keleiviais. Vėjas pasikeitė, vandens lygis nukrito, ir viskas: nebegalime įplaukti į Drevernos uostą - kitas laivas mus tempė. Gerai, kad viskas laimingai baigėsi. Pernai rudenį vienas laivas nuskendo tiesiog uostelio vartuose. Tie, kurie turi laivelius, nenori plaukti į Dreverną, žino, kokia situacija - kas laivo dugną, kas sraigtą, kas variklį sudaužo. Vienas žmogus tik nusipirko laivelį ir, kol įplaukė į Drevernos uostą su žmonėmis, sugadino reduktorių. Juk negali tas sraigtas dirbti kaip plūgas. Jeigu tos įplaukimo problemos nebūtų, uostas būtų pilnas laivelių", - kalbėjo vienas dreverniškių.

Svetimiems apskritai nėra šansų įplaukti į Drevernos uostelį, nes įplaukoje yra suneštos dvi kalvelės, o kanalo viduryje, kur turėtų būti didžiausias gylis, jis tesiekia žmogui iki kelių, užtat čia ir daužomi laivai.

Pasiūlymų nepriėmė

Prieplaukos naudotojai pasakojo, kad jau ketveri metai rajono valdžia žada tą kanalą išvalyti. Tačiau realiai kasmet tik laivelių savininkai daužydamas ir gadindamas brangius katerius šiek tiek pravalo, ir viskas. "Kiekvieną pavasarį mes "pramušinėjame" išplaukimą. Kalam kuolus, patys prastumdome smėlį sraigtais. Pernai čia subaladojau nepigų sraigtą", - pasakojo vienas laivelio savininkas.

Žmonės susižinojo iš tų, kurie gilina Nemuno kanalą, kad 1 kub. m iškasto grunto kainuoja 10-15 Lt, ir apskaičiavo, kad 100 m ilgio ir 20 m pločio kanalui, kuriame gylis būtų 1,5 m, iškasti reikėtų 30-45 tūkst. Lt. Manoma, jog jeigu kanalas būtų paplatintas ir išvalytas, jo valyti nereikėtų kokius 10 metų.

"Mes siūlėme valdžiai valymo darbus atlikti kad ir su paprastais traktoriais. Ne, jiems reikia konkursų, nori dar kišti milijonus litų. Žmogus pasiūlė ant pontono uždėti galingą siurblį ir išsiurbti tą lengvą gruntą už 30-40 tūkst. Lt. Netiko. Matyt, vėl nori "pramušti" pinigų, o darbai kaip stovi, taip stovi", - sakė Drevernos buriavimo klubo pirmininkas.

"Teisinamasi, kad negalima valyti dėl gamtosauginių reikalavimų. Man nesuprantama, kodėl rajono savivaldybė nė piršto nepajudina, kad jie būtų vykdomi. Šiemet kovą gautas Vilniaus gamtosaugininkų atsakymas dėl kanalo valymo. Pasirodo, vietiniai biurokratai neįvykdė kai kurių reikalavimų, pavyzdžiui, nesupažindino visuomenės su valymo darbais. Kalbėjau su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovu Andriumi Kairiu - projektuką galima parengti per du mėnesius, na, dar konkursui prireiks kokių 2-3 mėnesių. Bet rajono savivaldybė visai nusiplovė, tik Priekulės seniūnas raštus rašo", - kalbėjo Aleksas Bučys, dirbantis Klaipėdoje ir Drevernoje leidžiantis laisvalaikį.

Reikalauja dviejų PAV

Drevernos prieplaukos infrastruktūrą prižiūrėti buvo įpareigota Priekulės seniūnija iki tol, kol bus surastas jos operatorius, tačiau jo nėra iki šiol. Pasak Priekulės seniūno Valerijaus Velko, jau rengiamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) dėl pačios prieplaukos išvalymo, mat per 5 metus ir joje atsirado augmenijos, dumblo. Tikimasi, kad valymo darbai bus padaryti dar šiemet.

ŪKIS. Buvęs žvejybos ūkis, jo laivų kapinynas, kuris jau daug metų niekam nerūpi, kaip ir senasis uostelis, visiškai užžėlęs žolėmis. Tiesa, šiuo metu jis yra kažkam išnuomotas. Štai toks tas vandens turizmo klestėjimas Drevernoje.

Kartu norėta pasidaryti ir išplaukimo į marias vagos PAV, tačiau, pasirodo, ruožui, esančiam už žiočių, turi būti daromas atskiras PAV, kadangi jis yra visai arti saugomos teritorijos "Natura 2000", be to, koją kiša ir vadinamasis Kuršių marių biosferos poligonas. Tiesa, kai prieplauka buvo statoma, to poligono dar nebuvo.

Seniūno manymu, įplaukos reikalai nejuda iš vietos todėl, kad jos PAV dar didesni reikalavimai.

Anksčiau būdavo paprasčiau

Ankstesniais laikais, kai Drevernoje dar buvo žuvininkystės ūkis, kai laivybos sezonas tęsdavosi ilgai, kai plaukiodavo didesni žvejų laiveliai, jie įplauką pravalydavo savo sraigtais, dar su ekskavatoriumi būdavo šiek tiek pakasama, tad problemų nekildavo.

"Dabar laivų nedaug, jie mažiau juda. Sezonas baigiasi rugsėjo pabaigoje ir kateriai iškeliami ant kranto. Paskui beveik 7 mėnesius nebūna jokio judėjimo, užtat marių gruntas apaugo, sudumblėjo. Jeigu nuolatos plaukiotų laiveliai, kurių grimzlė - iki 1,2 m, manau, padėtis kiek pagerėtų, - aiškino seniūnas. - Kai statėme prieplauką, galvojome, kad viskas bus paprasčiau, tačiau atsirado visokių papildomų reikalavimų. Mes rastume būdų, kaip tą įplauką išvalyti, bet mums aplinkosaugininkai sako: "Tik pabandykite be PAV, be suderinimo." Gal dar pareikalaus ir kokį nors valymo darbų projektą rengti. Šiais laikais norint paimti šiek tiek grunto iš tos vietos ir padaryti vagą, reikia tiek procedūrų atlikti, kad net sunku įsivaizduoti.

PLOKŠTĖ. Žmonės sako, kad šliuzas yra veikiantis. Tačiau dėl plokštės normalesnis laivelis praplaukti negali.

Kuršių marios seklios. Kai Nemune nutrūko laivyba, jo valymo darbai, dešinysis krantas nuo žiočių vis labiau senka, yra užnešamas smėliu. Jeigu Nemuną atgaivins, jame prasidės laivyba, tada ir Drevernoje situacija gerės. Kuršių marios mūsų pakraštyje nėra gilios, norintiems plaukti reikia žinoti kelius. Visų marių nuo Drevernos iki farvaterio mes juk neišvalysime. Mūsų prieplauka nebuvo pritaikyta didelę grimzlę trintiems laivams, pavyzdžiui, jachtoms, turinčioms 2 metrų kilį. Jos techniniame pase parašyta: maksimalus laivo ilgis - nuo 8 iki 9 m, laivo su kroviniu grimzlė prieplaukos teritorijoje - iki 1,5 m."

Valdininkai įsprausti į rėmus

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo A. Ronkaus, gylio problema sprendžiama - pernai metų pradžioje pradėtos vykdyti PAV procedūros dėl prieplaukos. "Jeigu mes pasidarysime PAV, tada turėsime teisę projektuoti, samdyti rangovą, pasirengti projektėlį ir išsivalyti uostelį. Manau, daugiau 50 tūkst. Lt tai neturėtų kainuoti. Dėl to, kad žmonės patys valytųsi įplauką, problemos nematau, bet kaip į tai pažiūrės aplinkosaugininkai? Manau, kad kiekvienas ten pradėjęs ką nors daryti bus nubaustas", - kalbėjo savivaldybės atstovas.

Paklaustas, kodėl įplaukos PAV net nepradėtas rengti, atsakė, kad pirma reikia pasirengti prieplaukos PAV. "Kad tos procedūros priklausytų nuo pačių valdininkų, būtų gerai. Tačiau jie yra įsprausti į tokius rėmus, kad normalus žmogus negali suprasti. Mes su vyrais susirinkę per kelias dienas čia viską sutvarkytume. Žmoniškai aš suprantu, kad tai galima padaryti, tačiau vykdant visas procedūras, siekiant padaryti viską taip, kad būtų teisėtai, viskas užsitęsia mažiausiai pusę metų", - aiškino savivaldybės skyriaus vedėjas.

KOKYBĖ. Matant tokius vaizdus sunku patikėti, kad darbas atliktas kokybiškai. Kranas didesniems laivams per mažas.

Prieplauka - žmonėms maudytis

V. Velkas neigia, kad prieplauka visiškai nenaudojama. Anot jo, kartais prie jos stovi net 40 laivelių. Daugiausia, žinoma, jų būna rugpjūtį. Jau yra ir naujų laivų, vadinamųjų šverbotų, neturinčių sunkaus falškylio, tad jiems prieplauka tinka. Pasak jo, žmonės, norintys laikyti Drevernos prieplaukoje laivelius, yra įspėjami, kad jų grimzlė turi būti nedidelė, kad nevažiuotų be reikalo.

Tiesa, sakoma, jog vietiniai gyventojai prieplauka yra labai patenkinti, nes į uostelį eina maudytis, kadangi kito priėjimo prie marių jie neturi - viskas apžėlę žolėmis.

Užtat siūloma valdžiai, kai bus valomas įplaukos kanalas, išpumpuoti smėlį ir jį panaudoti tam tinkamoje vietoje padarant žmonėms pliažiuką. Taigi nauda būtų dviguba.

Pastatyta nekokybiškai

Pasak Drevernos buriavimo klubo pirmininko A. Eirošiaus, slipas nepatogus, nes nėra nė vieno švartavimosi knechto nei vienoje, nei kitoje pusėje - nėra kaip laivo pririšti. Kranas nepritaikytas visiems laivams ir yra per žemas. Jei reikia jachtą kelti, stiebas laužomas.

Prieplaukoje sargu dirbęs A. Eirošius seniūno prašymu apie prieplaukos trūkumus visą jaučio odą prirašė, tačiau ketverius metus apie juos tik kalbama, bet nieko nedaroma.

Per prieplaukos atidarymą krantinėje kalnelių su iškeltomis trinkelėmis tikrai nebuvo, o dabar jie jau akis bado. Pasak seniūno, ko gero, tokie defektai atsirado todėl, kad gruntas buvo nesusigulėjęs.

Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas A. Ronkus mano, kad kranto infrastruktūra turėjo būti iškelta aukščiau. "Kodėl projektuotojai pasirinko būtent tokį aukštį, negalėčiau pasakyti, nes nedirbau prie to projekto. Vanduo per potvynius apsemia prieplauką ir kilnoja plyteles", - sakė savivaldybės atstovas.

Pasak seniūno, buvo iškviesti UAB "Klaipėdos hidrotechnika" darbuotojai, prašyta pašalinti defektus, bet bendrovė esą bankrutuoja, tad nėra iš ko pareikalauti.

Neliko žvejybos

Žmonės skundėsi, kad Drevernoje neliko žvejybos. A. Ronkus, mano, kad tiek Drevernos prieplaukos, tiek žvejybos čia situaciją pablogino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas, o statant suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ji dar labiau blogės. "Prasidarė" didesnis ruožas vandens ir, vėjui pasisukus, jis gali greičiau tekėti tai į marias, tai iš marių. Dabar labai greitai pasikeičia vandens debitas. Jeigu vėjas pradeda pūsti į marias, tai iš karto pakyla vandens kiekis, priplūsta sūraus vandens, kinta žuvys", - aiškino A. Ronkus.

Pasak dreverniškių, daugelis žvejybos įmonių Klaipėdos rajone tiesiog užsidarė, nes nebeįmanoma žvejoti. "Nespėji tinklų pastatyti, jie tuojau apželia. Anksčiau tokių dalykų nebūdavo, o nuo to laiko, kai tik pradėjo gilinti, žymiai greičiau vyksta procesas. Žuvų kiekis sumažėjo, žuvys automatiškai pasitraukė į Kaliningrado sritį", - sakė žvejys Algis.

Pasak seniūno, bendruomenė stengėsi ir darė viską, kad Kuršių mariose nebūtų įvestas biosferos poligonas, nes praktiškai daug žmonių prarado darbą - žvejai nebežvejoja, nebeturi darbo, pakeitė šį savo verslą į turizmą, turizmo reikalai stringa, nepavyksta jo išplėtoti dėl iškylančių problemų.

Ieško milijonų trobose

Žmonės baiminasi, kad rajono savivaldybei nereikėtų grąžinti ES paramos. Esą ji užtikrinusi, kad po to, kai bus pastatytas uostas, Drevernoje per 5 metus bus investuota apie 10 mln. Lt. "Dabar savivaldybės atstovai vaikšto po trobas ir ieško tų milijonų. Buvo pas mane ir klausė, kiek mano troba kainuoja. Pasakiau, kad 2,5 mln. Lt. Apsidžiaugė. Bet aš čia investavau ne todėl, kad jie tokį humorą su tuo uostu padarytų. Žadėjo, kad čia bus vos ne Vasiukai, kad klestės turizmas, o juk nieko nėra", - kalbėjo vienas iš į susitikimą atėjusių žmonių.

Savivaldybės administracijos direktorius sakė milijonų dar nesuskaičiavęs, bet šiomis dienomis pasirašoma sutartis dėl kultūros namų renovacijos, kuri kainuosianti apie 3 mln. Lt, dviračių takai rengiami, tvarkomi šaligatviai, pastatyta nauja Gižo sodyba. Č. Banevičius teigė, kad įsipareigojimų dėl milijoninių investicijų nėra.

"Tai, ką matydavau važiuodamas į Dreverną prieš dešimt ar prieš penkerius metus, ir ką aš matau dabar, skiriasi kaip diena ir naktis, turint omenyje ne uostelį, o pačią gyvenvietę. Dabar kiekvienas namas puošiamas, gražinamas, švarinamas. Vaizdas yra visiškai pasikeitęs. Šio kaimo žmonės gyvena kas iš žvejybos, kas iš turizmo. Nors 30 metų to kanalo niekas nevalė, žvejai kaip plaukė žvejoti, taip plaukia ir toliau", - sakė A. Ronkus.

Šliuzą uždarė plokšte

Drevernos upė turi šliuzą. Žvejai per šliuzą patekdavo į Vilhemo kanalą, kuriame yra Lankupių šliuzai, jungiantys kanalą su Minijos upe, iš jos - į marias, ir į Klaipėdą. Taigi iš Drevernos prieplaukos į marias teoriškai galima išplaukti dviem keliais - per Drevernos žiotis ir per Drevernos šliuzą, t. y. per aplinkui, tačiau praktiškai didesni laiveliai ir antru keliu pasinaudoti taip pat negali, mat ant šliuzo yra uždėta gelžbetoninė plokštė. Pro ją jie negali praplaukti, jachtoms reikia stiebus nuiminėti. Tad su kateriais rengti ekskursijas turistams šansų nėra, nes tik baidarė gali pralįsti pro plokštę.

Norintys laivyba užsiimti žmonės tvirtina, kad tai savavalis statinys, neturintis jokio projekto, tiesiog permestas per šliuzą tam, kad sutrumpintų kelią. Pasak A. Eirošiaus, dėl jos laivyba yra praktiškai sužlugdyta.

Sovietmečiu per plokštę - trumpesniu keliu - žmonės eidavo į pievas melžti ten besiganančių karvių. Šiais laikais jų nebėra, bet plokštė tebėra, nes žmonės, pasak seniūno, yra prie jos pripratę.

Bandyta plokštę nukelti, tačiau po kurio laiko buvo liepta ją sugrąžinti į vietą. "Manėm, bus naujas maršrutas plukdyti turistus iki Lankupių. O kuo viskas baigėsi, kai žmogus už savo pinigus nuėmė nuo šliuzo plokštę? Įgaliotinis jį gaudė po visą Dreverną, kad atgal uždėtų", - kalbėjo dreverniškis. Žmonės šneka, esą buvo tenkinama vieno turtingiausių Drevernos ūkininkų, didžiausio darbdavio, pas kurį pusė kaimo dirba, užgaida. Mat anoje šliuzo pusėje esanti siurblinė, kurią prižiūrėti jis laimėjęs konkursą. Žodžiu, čia karaliauja vietiniai cariukai, kuriems nusispjauti į laivybą.

Žada šliuzus atidaryti

Pasak V. Velko, kalbėta apie tai, kad reikėtų Drevernos šliuzą atidaryti, tačiau jo įrenginiai jau išmontuoti, patys gyventojai "nušriūbavo" vieną kitą detalę, elektros nebėra, rankinis valdymas esąs nei šioks, nei toks.

Be to, anot Priekulės seniūno, net jeigu būtų galima plaukti per Drevernos šliuzą, per Lankupių šliuzus irgi ne visada galima išplaukti. Pasak A. Eirošiaus, jeigu laivyba vyktų, tai Lankupių šliuzus sraigtai išvalytų, nes juose yra tik užaugusios aukštos žolės, o gylis pakankamas. Visas kanalas yra pilnas dumblių, bet kai pradėtų plaukioti laivai, viskas ten išsivalytų.

Pasak seniūno, dabar Vilhelmo kanalą, kaip vandens telkinį, kurį maitina Svencelės ir Tyrų pelkės, naudoja Klaipėdos trečioji vandenvietė. Dėl galimybės naudoti šliužus jis kalbėjo su AB "Klaipėdos vanduo" generaliniu direktoriumi Leonu Makūnu, kuris esąs ne prieš, ir su ūkininku Petru Vasiliausku. "Ši problema išsprendžiama. Siųsime raštą "Klaipėdos vandeniui", kad šliuzą sutvarkytų, ir plokštę bandysime nukelti", - žadėjo seniūnas.

Patarė pritaikyti laivus prieplaukai

Česlovas BANEVIČIUS, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius

Problemą būtų galima išspręsti, jeigu Taryba apsispręstų kiekvienais metais įplaukai valyti skirti po kelis šimtus tūkstančių litų. Kiekvieną pavasarį ji būtų užnešta, tad tuos darbus reikėtų atlikti nuolatos. Kreipiausi į Vidaus vandens kelių direkciją, kad ji pasirūpintų tuo keliu. Pasakė, kad reikia prisitaikyti laivus plaukiojimui, o ne prieplauką laivams. Suprantama, ji taip pat neturi lėšų. Jeigu turėtų, padarytų vandens kelią Dreverna-Juodkrantė.

Praeitą mėnesį Taryba pritarė tam, kad dėl prieplaukos būtų pasirašyta koncesijos sutartis. Skelbsime konkursą, gal atsiras koncesininkas, gal pavyks pritraukti privačių lėšų. Kai tik pastatėme prieplauką, neatsirado norinčių į ją investuoti pinigų. Buvo prašoma praplėsti žemės sklypą, mes suformavome sklypą šalia, kad prieplauka koncesininkui būtų patrauklesnė.

Manęs prašo leisti patiems viską pasidaryti, bet aš neturiu tokios teisės. Be to, kištis į gamtą negalima bet kaip, aplinkosaugininkai kelia įvairių reikalavimų. Su kastuvu neiškasi, be pinigų nepadarysi. Lėšų reikia imti iš biudžeto.

Gaiviname tą prieplauką kaip tik galime. Pasirašėme susitarimą su Klaipėdos savivaldybe, mokysime vaikus plaukioti. Žinoma, dėsime visas pastangas, kad būtų tenkinami gyventojų poreikiai įvertinus galimybes. Nesakau, kad mes tos įplaukos nepavalysime, tačiau šiuo metu mūsų biudžete tam lėšų nėra numatyta. Jeigu pagilinsime uostą, kurio reikia pramogai, kiti gyventojai piktinsis, kad keliai netvarkomi. Visų poreikius patenkinti bent jau kol kas neįmanoma.