Beje, atgavęs bedarbio statusą P. Iljinas kreipėsi ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą bei apskundė Lietuvą už tai, kad esą jis neteisingai buvo apkaltintas narkotikų gamyba, platinimu. Klaipėdietis reikalauja 100 tūkst. litų, taip pat - viešo uostamiesčio pareigūnų atsiprašymo.
Laukia aukso lietaus
Dėl to, kad P. Iljinas nustatytu laiku nepasirodė Darbo biržoje, registracija buvo nutraukta pernai rugpjūčio 5 d. Klaipėdietis apskundė tokį Darbo biržos darbuotojų sprendimą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir bylą laimėjo.
"Vien tik konstatavimas, kad asmuo neatvyko į Darbo biržą, ir nesant faktinių duomenų, kad šio vizito tikslas turėjo būti pasiūlymo dirbti priėmimas ar dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nėra teisinė prielaida panaikinti bedarbio statusą", - vieną iš pagrindinių argumentų, kodėl Darbo biržos darbuotojai P. Iljino atžvilgiu pasielgė neteisėtai, nurodė Klaipėdos apygardos administracinis teismas.
Klaipėdos teritorinė darbo birža tokį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau pastarasis paliko galioti pirmos instancijos sprendimą.
"Įsivaizduoju, kad taip nukentėjusių nuo Darbo biržos yra daugybė, todėl ši mano pergalė paakins ir kitus žmones, kad reikia kovoti už savo teises. Argi tai normalu, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstaiga šitaip elgiasi su socialiai pažeidžiamais žmonėmis? Vien už tai, kad jie pamiršo ateiti nustatytu laiku, negailestingai baudžia ir išbraukia iš bedarbių sąrašų be teisės būti sugrąžintam į jį visą pusmetį. Ir jokių pasiteisinimų nepriima. Juk tokie jų sprendimai turi skaudžias socialines pasekmes - žmogus automatiškai praranda teisę gauti pašalpą, kompensacijas, nemokamą gydymą. Peršasi išvada, kad Darbo birža mus ne įdarbina, ne auklėja, o baudžia", - piktinosi P. Iljinas.
Dabar, kai teismas įrodė, jog jis buvo teisus, P. Iljinui bedarbio statusas grąžintas atgaline data - nuo 2011 m. rugpjūčio. Oficialus bedarbis dabar ruošiasi vėl kreiptis į teismą, kad šis Darbo biržos vadovybei išaiškintų savo sprendimo juridinę galią - P. Iljinas įsitikinęs, kad už tai, jog jis neteisėtai metams buvo pašalintas iš bedarbių sąrašų, jam dabar turėtų būti pratęstas socialinio draudimo terminas.
"Lauksime auksinio lietučio", - šypsojosi P. Iljinas.
Neatidūs darbuotojai
Tačiau Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas patikino, kad P. Iljinas socialinio draudimo išmoką, kurios maksimalus dydis - 650 litų, gaus ne ilgiau nei 6 mėnesius ir šis terminas negali būti pratęstas.
"Šis atvejis yra ypatingas bei labai individualus ir susijęs su pono Iljino asmenybe. Vienas pagrindinių faktorių, kodėl jam pavyko laimėti teismų procesą - tai, kad mūsų įstaigos darbuotojai ne visai tinkamai atliko savo pareigas, nes nenurodė konkrečios P. Iljino kvietimo priežasties. Be to, jiems nepavyko iš šio bedarbio išsireikalauti parašo ant reikiamų dokumentų. Tai buvo formalumai, kurie ir leido teismams daryti išvadas, kad jis nebuvo supažindintas su reikiama informacija. Ką gi, šitas atvejis kai kuriuos mūsų darbuotojus paskatins dirbti atidžiau. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad dėl to keisis bedarbių registravimo tvarka", - komentavo M. Skritulskas.
Jis priminė, kad bedarbiai, ypač ilgalaikiai, periodiškai į Darbo biržą kviečiami ne tam, kad užsidėtų pliusiuką, o tam, kad jam būtų pasiūlytas darbas arba dalyvavimas aktyviose darbo politikos priemonėse, taip pat gali būti siūloma įgyti kvalifikaciją arba Darbo biržos darbuotojas su bedarbiu tiesiog aptaria individualų veiklos planą.
"Yra tvarkos aprašas, kur apibrėžtos aplinkybės, kuriomis galima pateisinti neatvykimą į Darbo biržą nurodytu laiku. Jos tikrai yra rimtos - liga, sužalojimas, nėštumas, gimdymas, nenumatytos šeimos aplinkybės, artimo žmogaus slaugymas ar mirtis ir kita. Sąrašas yra baigtinis, į jį neįtrauktos tokios subjektyvios priežastys, kaip užmaršumas, datų supainiojimas. Tai negali būti traktuojama kaip pateisinama aplinkybė", - pabrėžė M. Skritulskas.
Jo duomenimis, vien per praėjusius metus iš bedarbių sąrašo dėl neatvykimo arba atsisakymo dirbti buvo išbraukta per 9 tūkst. Klaipėdos bedarbių. Šiuo metu Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje yra užregistruota per 12 tūkst. bedarbių.
Gailisi žuvyčių
Šis sėkmingas teismo procesas P. Iljiną paskatino ir toliau kovoti už savo teises. Dabar klaipėdietis pasiryžo, kaip jis pats teigia, pamokyti uostamiesčio pareigūnus.
Anot programišiaus, Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė jo ieškinį prieš Lietuvą, kuriame jis prašo iš valstybės priteisti 60 tūkst. litų žalos atlyginimą už tai, kad jam 2010 m. buvo pareikšti įtarimai dėl narkotinių medžiagų gamybos bei platinimo. Dėl to jam teko 3 mėnesius praleisti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Taip pat P. Iljinas prašo priteisti moralinę kompensaciją - 40 tūkst litų. Pastarąją jam esą turėtų sumokėti jį narkotinių medžiagų platinimu apkaltinęs asmuo ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
KONSULTANTAS. "Įsivaizduoju, kad šitaip nukentėjusių nuo Darbo biržos yra daugybė, todėl ši mano pergalė paakins ir kitus žmones, kad reikia kovoti už savo teises. Jei reikia - galiu ir kitus pakonsultuoti", - pergalingai šypsosi P. Iljinas. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Taip pat Žmogaus Teisių Teismo prašau įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus viešai manęs atsiprašyti už šį šmeižtą. Pageidaučiau, kad tai įvyktų atstovo spaudai Albino Strumylos kabinete prie žiniasklaidos atstovų. Įsivaizduokite, kaip aš galiu susirasti darbą, kai viešai buvo paskelbta, jog esu įtariamas narkotikų platinimu. Buvo pasiremta tik vieno asmens parodymais, tačiau jokių įkalčių prieš mane nerado ir negalėjo rasti. Taip, mano namuose pareigūnai rado cheminę laboratoriją ir 1,5 tūkstančio įvairių cheminių reagentų, kuriuos išvežė tirti į Vilnių. Visą autobusiuką prikrovė, o ekspertai taip ir atsakė: "Velnias žino, kam Iljinui jie reikalingi, bet kad ir kaip juos bemaišytum - narkotikų nepagaminsi." O man jie buvo reikalingi tam, kad gaminčiau priemonę, kuri išbalina nuspalvintą dyzelinį kurą. Vogti ar pardavinėti kitiems pažymėtą dyzelinį kurą - nusikaltimas, tačiau niekur nėra draudžiama jį išbalinti", - savo versiją dėstė P. Iljinas.
Kaip vieną didžiausių šios narkotikų istorijos nuostolių jis įvardija prarastus savo augintinius - 3 mėnesius šeimininkui nebuvus namuose padvėsė visos 0,5 tonos dydžio akvariume gyvenusios žuvytės.
"Įsivaizduojate, kokią smarvę radau po tiek laiko grįžęs namo? Visi šie nuostoliai įskaičiuoti į mano ieškinį prieš Lietuvą", - pabrėžė klaipėdietis.
"Vakarų ekspreso" duomenimis, P. Iljinas byloje, susijusioje su narkotikais, buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau šis nuosprendis buvo apskųstas ir nėra įsiteisėjęs.
P. Iljinas prieš tai šmėžavo ir dar vienoje byloje ir buvo kaltinamas pagaminęs ir naktinio klubo patalpose sumontavęs specialų pasiklausymo įrenginį, kuriuo esą buvo renkama informacija apie naktiniame klube besilankančius asmenis. Tačiau P. Iljinas, anksčiau uostamiestyje veikusio klubo "Paradox" vadovas Artūras Saulius Pocius bei privataus detektyvo paslaugas teikiantis Reinoldas Šidlauskas pirmosios instancijos teisme kovo mėnesį buvo išteisinti. Šis sprendimas irgi yra apskųstas.
Apie šį klaipėdietį visi išgirdo 2000-aisiais - tuomet Rusijos Federalinė saugumo tarnyba apkaltino jį įsilaužus į šios įstaigos kompiuterių tinklą bei šnipinėjus Lietuvos bei Amerikos naudai. 2005 m. P. Iljinas buvo apkaltintas įsilaužimu į tuometinio Vilniaus banko kompiuterinę sistemą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą