Su tokiu atveju susidūrė klaipėdietis Gintaras. Jo dukrai, kuri yra išvykusi į užsienį, atsiuntė registruotą siuntinį. Atsiųstame pranešime nebuvo nurodytas siuntėjas. Nuėjęs į paštą vyriškis sužinojo, jog tai - antstolių skirta bauda už tai, kad dukra kartą važiavo visuomeniniu transportu be bilieto.
"Ateina laiškas iš antstolių, o tu jo negali pasiimti. Sumokėčiau aš tą baudą, bet negaliu, nes laiško niekas neatiduoda. Pinigai kapsi, sąskaitą gali areštuoti, o pranešime net nėra nurodytas siuntėjas", - piktinosi Gintaras.
Artimieji gali atsinešti savo tapatybę įrodantį dokumentą, duoti paštininkams pasikalbėti telefonu su gavėju, tačiau siuntinio paimti vis tiek negalės. Tam reikalingi specialūs įgaliojimai.
Anot AB Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamento specialistės Modestos Zdanauskaitės, Pašto įstatymas įpareigoja pašto teikėjus užtikrinti susirašinėjimo slaptumą, todėl kito asmens dokumento pateikimas, leidimas pašto darbuotojui pakalbėti telefonu su tariamu siuntos gavėju tik apsunkina paštininkų darbą.
"Pateikus siuntos gavėjo asmens tapatybės dokumentą negalime būti užtikrinti, jog siuntos gavėjas sutinka su tuo, kad jam adresuota siunta būtų įteikta kitam asmeniui. Bendravimas telefonu irgi neleidžia nustatyti asmens tapatybės, todėl yra rizika, kad siunta gali būti įteikta neteisėtai",- paaiškino griežtų taisyklių priežastis M. Zdanauskaitė.
Anot Aurelijos Jonušaitės, Lietuvos pašto atstovės spaudai, ant pranešimų nėra nurodomas siuntėjas, nes gavėjas gali sąmoningai vengti atsiimti tokią siuntą. Taip pat tokiu būdu saugomi duomenys - tretiesiems asmenims gali būti paviešinta informacija, kurios siuntėjas galbūt nenorėtų, kad būtų atskleista.
"Jei asmuo išvyksta gyventi į užsienį, mes visada rekomenduojame įgalioti asmenį, kuris galėtų priimti registruotas siuntas, tvarkyti kitus svarbius reikalus", - teigia A. Jonušaitė.
Gaunamosios pašto korespondencijos dėžutėje radus siuntos gavimo pranešimą, galima kreiptis į aptarnaujantį paštą ir susitarti su laiškininku dėl siuntos pakartotinio pristatymo į namus laiko. Įteikiant siuntą gavėjui namuose, ji gali būti įteikta pilnamečiam šeimos nariui.
Lietuvos paštas teisinasi tuo, kad vadovaujasi įstatymais, tačiau šie prieštarauja vienas kitam: pateikus tapatybę įrodantį dokumentą, jog esi gavėjo giminaitis - siuntos neatiduoda, bet į namus gali pristatyti. Tad kur čia registruotų siuntų apsauga?
A. Jonušaitė "Vakarų ekspresui" aiškino, kad pašte atsiimti registruotų siuntų įgaliojimų neturintiems giminaičiams neleidžiama todėl, kad tokiu būdu asmeninę korespondenciją galėtų pasisavinti bet kokie artimi šeimos nariai, įskaitant ir tuos, su kuriais gavėjas galbūt net nepalaiko jokių ryšių. O kai korespondenciją iš atvykusio laiškanešio pasiima kitas tuo pačiu adresu gyvenantis šeimos narys, būna kur kas mažesnė rizika, jog jis pateks į nepageidaujamas rankas.
"Kai siunta perduodama tuose pačiuose namuose gyvenančiam šeimos nariui, gerokai sumažėja tikimybė, kad tas siuntinys pateks asmeniui, kuriam jis mažiausiai skirtas", - esamą tvarką grindė A. Jonušaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą