Šiandien meras ves paskutinį šios kadencijos Tarybos posėdį, o balandžio 12-ąją naujuoju uostamiesčio vadovu greičiausiai bus išrinktas Seimo nario mandato atsisakęs Vytautas Grubliauskas.
Pats R. Taraškevičius iškovoto Tarybos nario mandato neatsisakys ir, šaltinių teigimu, dirbs statybų versle.
"Trūko sporto švenčių"
Saulius BUDINAS, Klaipėdos visuomeninės sporto tarybos pirmininkas
Priklausau tai pačiai partijai, kaip ir R. Taraškevičius, bet bandysiu būti objektyvus. Pirmiausiai teigiamai vertinu tai, kad buvo sutvarkyta dalis sporto bazių: renovuotas Kūno kultūros ir rekreacijos centras, "Neptūno" salė, "Viesulo" sporto centras, pradėtas tvarkyti centrinis stadionas. Ne be mero pagalbos įrengti uždari teniso kortai buvusioje ledo arenoje. Jau nekalbu apie tai, kiek meras pastangų įdėjo statant universalią sporto areną. Tačiau pasigedau didesnio dėmesio visuomeniniams sporto renginiams. Nėra erdvaus baseino, nes "Gintaro", kad ir renovuojamas, yra per mažas. Trūko renginių, susijusių su vandens sportu Danės upėje. Greičiau galėjo būti sprendžiamas ir poilsio parko tvarkymas, nes ten - puiki vieta vystyti sportuojančios visuomenės politiką. Tačiau labai gerai išvystyti dviračių takai, jie kone geriausi palyginti su tais, kurie įrengti kituose miestuose. Yra ir įvairios rungtys dėl mero taurės prizo. R. Taraškevičius yra sportą remiantis žmogus, jis visada palaikydavo įvairias iniciatyvas, tik kad savivaldybės administracijos sporto funkcionieriai jų mažai rodė.
"Statybininkas, ne statytojas"
Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė
Į miesto Tarybą patekau Liberalų sąjūdžio sąraše, nors esu nepartinė. Kaip architektė manau, kad nepavyko suvaldyti statybų plėtros, ypač per ekonomikos pakilimą, ji vyko gana chaotiškai, trūko darnios plėtros. Čia ne mano frazė, bet R. Taraškevičius - ne statytojas, o statybininkas. Pavyzdžiui, kiek daug pinigų išleista Martyno Mažvydo alėjos rekonstrukcijai, tačiau nesugebėta įrengti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės po ja. Alėja liko tokia pati, tik gražesnė. Nebuvo pagalvota, kaip elgtis dėl senamiesčio, nors labai gerai, kad sutvarkytos Tiltų, Turgaus gatvės. Blogai, kad apleisti pietinės miesto dalies rajonai. Gerai, kad Danės krantinės rekonstruotos, įrengtas kruizinių laivų terminalas, puoselėjama piliavietė. Bet, aišku, čia tik pastebėjimai, ir tikrai ne viskas nuo mero priklauso, turi veikti visa struktūra, valdininkų grandis. Negalima vienam žmogui, merui, viską suversti. Tačiau jis yra miesto vadovas. Visgi man atrodo, kad per tuos 10 metų miesto vizijos vystymo nebuvo, įžvelgiu stagnaciją palyginti su Vilniumi ar Kaunu.
"Smulkusis verslas nebuvo remiamas"
Aras MILEŠKA, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas
Sunku vertinti vien paties R. Taraškevičiaus veiklą, nes reikia vertinti visą komandą. Smulkiajam ir vidutiniam verslui Klaipėdoje buvo skiriama labai mažai dėmesio, tik deklaruojama, kad bus parama. Gerai, kad bent jau krizė išryškino smulkiojo ir vidutinio verslo svarbą, politikai ėmė megzti dialogą, yra ir mero dėmesys. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje municipalinė valdžia moka smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms jei, tarkime, iškrenta daug sniego ir jos negali veikti. Savivaldybių biudžetuose yra smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo eilutė, numatyti pinigai. Siekiama, kad kritiniais atvejais verslas nebankrutuotų, žmonės išsaugotų darbo vietas. Klaipėdoje, apskritai, Lietuvoje nėra tokių dalykų. Manoma, kad verslas pats išsikapstys. Uostamiestyje savivaldybės administracijoje prieš kelis metus buvo panaikintas Verslo poskyris.
"Kultūrai - didelis dėmesys"
Ignas KAZAKEVIČIUS, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius
Tuos 10 metų kultūrai buvo skiriamas didelis dėmesys. Žinant tai, kad kultūros sritis valstybės mastu apskritai yra podukros vietoje, uostamiestyje padėtis išties gera. Iš mero pusės visada jausdavome palaikymą. Tik supraskime, kad nuo miesto vadovo ne viskas priklauso, kad ir būtų jis pats didžiausias entuziastas, vargu, ar ką pakeistų kai pati valstybė nusigręžusi nuo kultūros. Klaipėdoje vystomi dideli kultūriniai projektai, o tokie dalykai trunka ilgai. Apskritai prie R. Taraškevičiaus daug kas naudinga kultūros srityje buvo padaryta, daug įvairių renginių vyko, nauji kultūros židiniai atsirado.
"Antras po A. Žalio"
Leonas MAKŪNAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas
Sunku man kalbėti apie mero vadovavimo miestui dešimtmetį, nes priklausau tai pačiai partijai, kaip ir jis... Prieš 8 metus dirbau savivaldybės administracijos direktoriumi kartu su R. Taraškevičiumi. Visgi vertinant objektyviai meras buvo ramus, racionalus vadovas, nekonfliktiškas. Jei ir spausdavo kur, tai ramiai ir ten, kur išties reikėjo. Be jokio triukšmo. Gerai organizuotas atliekų tvarkymas mieste, sumažėjo nelegalių sąvartynų. Miesto transporto sistema gerai organizuota. Švietimo įstaigų racionalizacija įvykdyta, nors, be abejo, visada dėl to bus nepatenkintųjų. Kad ir dėl pastatų renovavimo. Šilumos tiekimas: Klaipėda šildoma dujomis pigiausiai iš didmiesčių. Sėkmingai vystoma Laisvoji ekonominė zona, o tai - ekonomikos vystymosi šerdis mūsų mieste. Jei bus daug gamybos, tada apie ją "aplips" ir paslaugų teikimas, vystysis smulkusis ir vidutinis verslas, bus užsakymų. Tad tie 10 metų, kuomet uostamiesčiui vadovavo R. Taraškevičius, buvo stabilios verslo plėtros etapas.
Tvarkomos gatvės, statoma sporto arena, įvyko įvairios šventės, puoselėta kultūra. Žinoma, visada galima mąstyti, ką dar padaryti, bet sudėlioti prioritetai buvo teisingai. Gal trūko iniciatyvos, pavyzdžiui, dėl vandens pramogų parko idėjos įgyvendinimo, didelio baseino statybų. Bet vėlgi: jei būtų pastatytas baseinas, kas nors kita nukentėtų.
Apskritai R. Taraškevičius man yra pagal atsidavimą miestui ir nuveiktus darbus antras po šviesios atminties Alfonso Žalio.
"Dėmesio sulaukiame"
Vladas ŽULKUS, Klaipėdos universiteto rektorius
Mero darbą vertinu gerai, mums buvo skiriamas dėmesys, ką sutardavome, viskas būdavo padaryta. Su universitetu savivaldybės ryšys labai geras, nors nesame ta institucija, kuri ištiesta ranka prašytų, patys sau pinigus uždirbame. Savivaldybė remia ir studentus, ir sportinių šokių kolektyvą "Žuvėdra". Tikimės, kad glaudūs bendradarbiavimo ryšiai su Klaipėdos universitetu išliks ir miestui vadovaujant naujam merui.
"Pečių nesurėmėme"
Viktoras KROLIS, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius
Pasakysiu lakoniškai: trūko veikimo petys į petį. Bet buvo ir gerų dalykų: pavyzdžiui, mūsų inicijuoti verslo pusryčiai tema "Kaip sekasi, mere?". Tačiau tai mūsų iniciatyva. Bendradarbiavimo stoka galima iliustruoti kad ir šią savaitę įvykusį mero susitikimą su Gruzijos delegacija. Informuoti nebuvome. Apskritai nebūname informuoti apie mero susitikimus su užsienio delegacijomis, kad verslo atstovai būtų kviečiami, ir daug dėl to prarandame. Juk išties verslininkams labai rūpėtų užmegzti kontaktus. Blogai, kad nebuvo išvystyta ir smulkiojo bei vidutinio verslo rėmimo programa. Aišku, būta ir daug gerų darbų iš mero pusės.
"Bendrą kalbą surasdavome"
Benonas IVANAUSKAS, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas
Gerai vertinu mero veiklą. Buvo skiriami pinigai greičio matuoklių, vaizdo stebėjimo kamerų mieste įrengimui, skirtas sklypas naujo Klaipėdos apskrities komisariato pastato statybai. Žinoma, visada norisi daugiau iš miesto valdžios, bet ji veikia pagal savo galimybes. Su R. Taraškevičiumi bendrą kalbą visada surasdavome. Negaliu jo kritikuoti, nes būdavome prašytojais ir esame dėkingi, ką gavome.
"Iš 10 balų - 7"
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, uostamiesčio meras
Na, dirbus meru tokį laikotarpį sunku savo veiklą vertinti, žmonės pasakys, ar dirbau gerai. Daug blogų atsiliepimų neteko išgirsti... Žinoma, įvykę savivaldos rinkimai, kai mano atstovaujama partija jų nelaimėjo, pakoregavo tą nuomonę. Nežinau, savo veiklą per 10 metų būnant meru iš 10 balų vertinčiau 7. Stengiausi, dirbau pagal savo galimybes, neskaičiuodamas laiko. Daug ką pavyko padaryti. Sutvarkytas viešasis transportas, mažiausia šildymo kaina iš didmiesčių, vandentvarkos sistemos darbas geras.
Svarbiausia, kad pavyko suburti vieningą komandą. Žinoma, daug ko ir nepadarėme. Pavyzdžiui, apmaudu, kad tikrai per ilgai buvo vystomas poilsio parko sutvarkymo projektas. Per daug diskusijų dėl jo vyko. Dar labiau apmaudu dėl to, kad itin ilgai vystytas projektas dėl termofikacinės elektrinės statybų, mes per mažai informacijos viešojoje erdvėje teikėme dėl jos naudos miestui.
Bet pasigirsiu, kad mano kadencijos pradžioje buvo sukurtas 10 metų miesto strateginis planas, kurio 85-90 procentų įgyvendinta, ir tai buvo vienas pirmųjų strateginių planų miesto vystymui šalyje. Visgi manau, kad didelių klaidų nepadariau. Gaila, kad nėra baseino pastatyto, centrinis stadionas nesutvarkytas iki galo. O būsimam merui palinkėsiu gero darbo. Politika, programos - iki rinkimų, o po to - jau "komunalinė" politika. Tiesiog darbas. Būti uostamiesčio meru - ne tik garbė, bet ir atsakomybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą