Praėję savivaldos rinkimai parodė, kad pamario krašte daugybė skundų dėl rinkimų pažeidimų yra normalus dalykas. Dauguma skundų nepasitvirtino, kiti tikriausiai neturėjo jokios įtakos, todėl tokia informacija jos skleidėjams nebuvo verta dėmesio. Ir tik vienas įvykis, apie kurį „Šilokarčema“ rašė ir ne kartą plačiai nušvietė visuomenę, pažadino viltį, kad pamario kraštui nedarančiai garbės pažeidimų tradicijai ateis galas. Deja, ši viltis buvo numarinta.
Buvo nuslėpti balsavimo biuleteniai
Šilutės apygardos rinkimų komisija pagal tuometės kandidatės į rajono savivaldybės tarybą L. Jagintavičienės prašymą organizavo Saugų rinkimų apylinkės balsų perskaičiavimą. Perskaičiavimo metu buvo pasigesta balsavimo biuletenių už politinių partijų sąrašus su reitingavimu. Komisijos pirmininkė Laura Šikšnienė pradžioje teisinosi, kad visi dokumentai yra užplombuotame pakete, tačiau vėliau prisipažino, kad balsavimo dokumentus ji turi namie. Balsų perskaičiavimo patalpon buvo pristatytas apdraskytas vokas su biuleteniais, kurių pagrindu buvo pateikti balsavimo rezultatai Saugų rinkiminėje apylinkėje.
Tądien L. Jagintavičienę nustebino apygardos rinkimų komisijos pirmininko Eugenijaus Judeikio, tiesiogiai atsakingo už rinkimų organizavimą Šilutės rajone, reakcija ir elgesys. Mat teko kone priversti pirmininką apie pažeidimą informuoti teisėsaugą. Vėliau, kratos metu, policijos pareigūnai dar rado paslėptų biuletenių. Šiuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Prokurorai klastojimo faktų nerado
Kaip ir prognozavome viename iš straipsnių, teisėsauga nebuvo suinteresuota nuodugniai išsiaiškinti, kas vyko tą rinkimų naktį. Mat prokuratūra nerado biuletenių klastojimo faktų ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nerado gal todėl, kad net neieškojo.
Pagal turimą informaciją, kažkokiu neįtikėtinu būdu pareiškimą tiriančio prokuratūros darbuotojo netgi „nepasiekė“ nuotraukos, padarytos iš perskaičiavimo patalpos, kuriose buvo užfiksuoti galimai suklastoti biuleteniai. Įtartini balsavimo biuleteniai paimti nebuvo, dokumentinė rašysenos ekspertizė neatlikta. Kaip kitaip dar galima nustatyti klastojimo faktą?
Esminė įtaka rezultatams nepadaryta
Ilgokai užtruko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo priėmimo procesas dėl pirmajame rinkimų ture išaiškėjusių pažeidimų. Tačiau jis buvo priimtas ir turėjo reikšmingą įtaką tolimesniam ikiteisminiam tyrimui. Bet apie tai pakalbėsime truputį vėliau.
O dabar priminsime, kad, pasak VRK pirmininkės Lauros Matijošaitytės, dėl šių pažeidimų esminė įtaka rinkimų rezultatams nebuvo padaryta. Mat, perskaičiavus rinkimų balsavimo biuletenius, esminių pakitimų nenustatyta. Bet ar galima tikėti tokiais rezultatais, kurie abejotini dėl nustatytų grubių komisijos pirmininko pažeidimų. Niekas negalėjo ir nesistengė atkreipti dėmesį į tai, kad pirminiai rinkimų rezultatai iš Saugų apylinkės jau galėjo būti pateikti suklastoti. Todėl ir perskaičiuojant esminių skirtumų tikėtis būtų naivu. Tai ar toks esminės įtakos rinkimams neturėjimo traktavimas iš esmės gali būti teisingas? Juk niekas nežino ir nebesužinos, koks iš tikrųjų buvo rezultatas. Tačiau toks sprendimo rezultatas greičiausiai tenkino visus suinteresuotus asmenis.
VRK nereikalingas policijos tyrimas
Tauragės apskrities VPK komunikacijos poskyrio vyr. specialistė Greta Kesminaitė redakciją informavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl rinkimų ar referendumo dokumentų pagrobimo ar paslėpimo yra nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pagal šį punktą baudžiamasis procesas negalimas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo metu policijos tyrėjai atliko visus būtinus proceso veiksmus ir aiškinosi įvykio aplinkybes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (175 str.) numatytą nusikalstamą veiką dėl rinkimų ar referendumo dokumentų pagrobimo arba paslėpimo.
Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kad šis pažeidimas neturėjo esminės įtakos rinkimams, nubraukė šuniui nuo uodegos visą valstybės prievartos institucijos pareigūnų triūsą. Taip atsitiko todėl, kad Baudžiamojo kodekso 175 straipsnyje yra būtina sąlyga nusikaltimui įrodyti – tai rinkimai ar referendumas turi būti pripažinti negaliojančiais arba veika turėjo reikšmingos įtakos rinkimų rezultatams.
Kitokios rinkimų klastojimo istorijos
Atmintyje išliko ir pirminiai VRK pirmininkės įspūdžiai, atvykus jai į Šilutę dėl pažeidimo Saugų rinkimų apylinkėje. Tuomet L. Matijošaitytė buvo prasitarusi apie rinkimų rezultatų panaikinimo galimybę.
Kas galėjo paveikti ją pakeisti savo nuomonę? Matyt, tos pačios jėgos, kurios darė įtaką ir paties pažeidimo atsiradimui. Naivu būtu tikėtis, kad bet kuriai kaimo mergelei, pastatytai vadovauti rinkimų komisijai, labai jau rūpi galutiniai rinkimų rezultatai. Ir Saugų atveju - ne tokio skrydžio paukštelis, kaip matyti iš kai kurių suinteresuotų asmenų pasisakymų socialiniuose tinkluose.
Matyt egzistuoja kiti suinteresuoti asmenys ar grupė, kurie turi galimybių daryti įtaką ne tik rinkimų rezultatams kaimo vietovėje, bet ir komisijų sprendimams. O šis VRK sprendimas lyg ir užbaigė visas eskalavimus rinkimų tema iki kitų rinkimų. Bet tikrai nepadarė prevencijos neteisėtiems veiksmams rinkimuose užkardyti. Anaiptol, atvėrė kelią visai kitokio mąsto klastojimo galimybėms, užverdamas „bambalinių“ balsų pirkimo istorijos puslapį.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą