Premjeras Saulius Skvernelis atsakymą, kaip spręsti problemą, bendruomenei žada pateikti balandžio pabaigoje.
„Jei tikėtumėme informacija, kad nuo 1973 metų vis žada statyti, išvadą galime pasidaryti. Aš galiu pasakyti labai paprastai: balandžio pabaigoje aš vykstu į Tauragės apskritį, aplankysiu Rusnės bendruomenę ir pasakysiu, kaip šita problema bus išspręsta“, – žurnalistams Seime sakė premjeras.
Ketvirtadienį priešpiet prasidėjusiame pikete rusniškiai reikalavo įrengti kelio pakėlimą, kuris užtikrintų kasdieninį susisiekimą su Šilute, bei pasirūpinti, jog be trukdžių būtų tenkinami kasdieniai jų švietimo, sveikatos priežiūros poreikiai, galimybės nuvykti į darbą.
„Nežinote, kokį pastatyti paminklą valstybės šimtmečiui? Pastatykite tiltą į Rusnę“, – per garsiakalbį į politikus kreipėsi bendruomenės narė Daiva Plikšnienė.
Piketuotojai sulaukė ir politikų dėmesio, be kitų Seimo narių akcijoje pasirodė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pasveikinęs iniciatyvą.
„Tai yra normalus priminimas, kad reikia estakadą statyti. Jeigu tai svarstoma 30 metų, tai yra ne šimtametis karas, kad jos nepastatytume, tai yra ne tokie pinigai, kurie turėtų įtakos Lietuvai“, – BNS sakė V.Pranckietis.
Jis pabrėžė, kad Seimas kasmet valstybės biudžete numato atskirą kelių biudžeto eilutę ir neatmeta, kad jau kitąmet būtų galima numatyti „kitus paskirstymo prioritetus“ numatant pinigų ir Rusnės estakados projektui. Jis taip pat sako, kad konkrečiai iniciatyvas turėtų teikti šiose apylinkėse rinkti Seimo nariai.
„Nereikia, kad Seimo pirmininkas imtųsi visų iniciatyvų. Mano pozicija tokia – kad tie žmonės, kurie ten iškelti, man juos tik reikėtų palaikyti ir kitus paskatinti palaikyti“, – sakė parlamento vadovas.
Patys piketuotojai, nesulaukę konkrečių politikų veiksmų, žadėjo grįžti prie Seimo spalį, o jei reikės, kreiptis ir į teismą dėl jų teisių neužtikrinimo.
„Tai, ką mums šiandien pažadėjo, jūs suprantate, mes pilni emocijų, mes nepatikėsime tuo, kol nepamatysime konkrečių dokumentų ir kol neprasidės darbai. Jei jau rudenį nebus nieko padaryta, mes vėl būsime čia, – BNS sakė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. – Jei spalio mėnesį mes čia atvažiuosime ir vėl nieko nebus, mes, bendruomenė, ruošime dokumentus teismui.“
Ji pabrėžė, kad rusniškiai nekaltina dabartinės valdžios, tik prašo pristatyti konkrečius planus problemai spręsti.
Rusnėje gimusi ir vaikus čia užauginusi Audronė teigė, kad didžioji dalis miestelio gyventojų dirba Šilutėje, todėl per potvynius tenka eilėse prie keliančios technikos laukti ir dvi valandas, smulkieji verslininkai išsikelia iš miestelio.
„Negali nei sirgti, nei gimdyti, nei mirti – tu nieko negali, nes esi atskirtas nuo visos Lietuvos. Nuo 22 valandos mes negalime susisiekti, nebent yra labai rimti atvejai. Yra buvę visko: kariai su amfibijomis yra vežę gimdyves, net ir laidotuves kėlę. Šiandien norime priminti, kad esame Lietuvos dalis“, - teigė moteris.
Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis BNS anksčiau sakė, kad skyrus reikiamą finansavimą, Rusnės gyventojai potvynių semiamo kelio atkarpoje į Šilutę estakados gali sulaukti jau 2020-aisiais. Skaičiuojama, kad estakada galėtų kainuoti apie 7 mln. eurų.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą