Savininkai gali reikalauti kompensacijų iš monopolininkės AB "Klaipėdos vanduo"

Jaučiasi visagalė

Liberalų valdoma monopolinę padėtį regione užimanti įmonė „Klaipėdos vanduo“ gauna vieną teisinį kirtį po kito, o vandentiekio kompanijai atstovaujantieji brangiai apmokami advokatai faktiškai apsigyveno teismuose.

Veidmainiškai dangstydamasi pareiga teikti viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas AB „Klaipėdos vanduo“ toliau terorizuoja Kretingalės miestelio gyventojus, reikalaudama neatlygintinai naudotis privatiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose esančiais vamzdynais ir šuliniais. Tačiau kompanija nenorėtų mokėti už sunkiasvorės technikos suniokotus pasėlius, išraustas žemes ar sudarkytą kraštovaizdį.

Tačiau dabar padėtis po truputį ėmė keistis. Prieš kreipdamiesi į teismą „Klaipėdos vandens“ vadovai ims svarstyti, ar grobuoniški reikalavimai neatsisuks prieš juos pačius?

Siekė šeimininkauti

Balandžio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo kolegija paliko nepakeistą 2014 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, kuria „Klaipėdos vanduo“ pretenzijos šeimininkauti privačiuose sklypuose buvo pažabotos. Vandentiekininkai reikalavo, kad kretingališkiai Mindaugas Janulis ir Lina Gruzdienė leistų kompanijos darbuotojams bet kada patekti į jų sklypus ir daryti ten ką panorėjus. Teisine kalba tariant. „Klaipėdos vanduo“ reikalavo neatlygintinai nustatyti servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas privažiuoti, tiesti, aptarnauti bei naudoti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius, kurie yra minėtiesiems piliečiams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose.

Vandentiekininkai argumentavo, esą taip elgtis juos įpareigojo dar 2011 m. su Klaipėdos rajono savivaldybe pasirašyta Viešųjų paslaugų - geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų. Perėmusi infrastruktūrą, kurią Savivaldybė valdo nuosavybės teise, AB „Klaipėdos vanduo“ įsipareigojo ją prižiūrėti. Tačiau minėtoje sutartyje nė vienu žodžiu nebuvo užsiminta, ką daryti jei vamzdžiai, šuliniai ir kita infrastruktūra yra privačiuose sklypuose?

Teks susimokėti

Užtat dabar šio neaiškumo nebeliko. Teismai atsižvelgė į kretingališkių argumentus ir įpareigojo „Klaipėdos vandenį“ susimokėti už galimybę neterminuotai šeimininkauti kretingališkių sklypuose. Atsižvelgus į kretingališkių valdomų sklypų plotą, jų rinkos vertę ir kokią dalį sklypuose užima „Klaipėdos vandens“ eksploatuojama infrastuktūra, L. Gruzdienei monopolininkė privalės sumokėti 1158,48 euro (4 tūkst. litų), o M. Januliui – 579,24 (2 tūkst. litų).

„Tai tikrai nėra dideli pinigai, tačiau tai yra socialiai teisinga. Jei monopolininkas nori šeimininkauti, tegu susimoka. Klysta „Klaipėdos vandens“ teisininkai, tvirtindami, esą dėl to mes nepagrįstai praturtėsime viešųjų paslaugų teikėjo sąskaita. Verčiau jie paskaičiuoja, kiek eilinių vandens vartotojų sumokėtų lėšų išleidžia bylinėjimuisi“, - patarė nedidelę pergalę teisme pasiekę kretingališkiai.

Po šios nutarties kitiems gyventojams, kurie susiduria su absurdiškais monopolininkų reikalavimais, neatlygintinai leisti aptarnauti jų žemės valdose esančius nuotekų šulinius, pramintas teisinis kelias dėl vienkartinės kompensacijos už servituto nustatymą.

Juokingiausia šioje istorijoje tai, „Klaipėdos vanduo“ pats kreipėsi į teismą, reikalaudamas nustatyti servitutą, suteikiantį teisę nekliudomam šeimininkauti privačiose nuosavybėje. Teismai, tiek Klaipėdos miesto apylinkės, tiek apygardos, patenkino monopolininko ieškinį, tačiau įpareigojo žemės savininkams sumokėti vienkartines kompensacijas.

Vakarietiškais pagrindais valdomos kompanijos vadovas po tokio antausio pats atsistatydintų arba tai jį priverstų padaryti savininkai. Tik ne AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas, kuris ir toliau liks savo šiltoje kėdėje ir tebegaus riebų darbo užmokestį, du kartus viršijantį paties mero algą.

Užs. Nr. 169624