Aplinkos švarinimo akcijos "Darom 2010" dieną (balandžio 17-ąją) Šilutėje ėmė skleistis miesto puošmenos - japoniškų magnolijų - dideli balti žiedai. Šilutė - magnolijų sostinė, nes magnolijos čia auga daugelyje vietų: prie savivaldybės ir seniūnijos
administracinių pastatų, Kultūros ir pramogų centro bei kitur. Pirmiausia magnolijų žiedai šiemet skleidžiasi prie Savivaldybės administracinio pastato.
Seniausios: japoninė magnolija Magnolia kobus Thunberg (M.kobuschi Mayr) ir jos šiaurinė atmaina(M. kobus variet. Borealis Sarg.), kurioms dabar jau apie septyniasdešimt metų, auga šalia Šilutės meno mokyklos pastato. 1992 metais Šilutės rajono taryba paskelbė šiuos magnolijų medžius vietinės reikšmės paminklais.
Magnolijos į Šilutę atkeliavo 1933-1934 metais. Du egzotiškus medelius tuomet parvežė miesto burmistras Martynas Redveikis. Iš jų išaugintos ir visos kitos mieste augančios magnolijos. O dabar jos auga ne tik Šilutėje, bet ir daugelyje kitų Lietuvos vietų. Japoniškųjų magnolijų paplitimo mūsų šalyje istorija - unikali ir įdomi.
Kai inžinierius mechanikas Liudvikas Juraška su žmona gydytoja Janina ir dukra Eugenija 1945-aisiais atvyko gyventi į Šilutę, burmistro jau nebebuvo (manoma, kad jis žuvo rytų fronte), tačiau jo pasodintos magnolijos žydėjo prie Liepų gatvės 10-ojo namo, kuriame įsikūrė Juraškų šeima.
Medeliai, pavasarį pražydę dideliais baltais žiedais, sudomino L. Jurašką. Keletą metų jis su įvairių agronomų pagalba bandė sudaiginti surinktas sėklas, tačiau nesėkmingai. Šiltnamiuose išdygdavo vos keli gležni daigeliai, bet perkelti į atvirą gruntą jie žūdavo.
Po 9 metų specialistai patarė atsisakyti tokių bandymų, tačiau atkaklusis žemaitis iš Veiviržėnų nenuleido rankų. Jis išbandė dešimtis sėklos apdorojimo, stratifikavimo, žemės įdirbimo, sudygusių augalų aklimatizavimo būdų. Ir 1965 m., po 20 metų nesėkmingų bandymų L. Juraška galėjo pasidžiaugti pirmaisiais trimis daigeliais. Dar po 5-erių metų išdygo jau 140 magnolijų daigų.
Savo patyrimu, džiaugsmais ir rūpečiais 1972 metais L. Juraška pasidalijo žurnaluose "Cvetovodstvo" ir "Mūsų sodai". 1973-iaisiais jis tris daigus pasodino prie dabartinio Šilutės seniūnijos pastato, du prie Šilutės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus, dar du - prie senojo Šilutės miškų urėdijos pastato Nemuno gatvėje.
1972 m. magnolijos subrandino ypač gausų sėklų derlių, iš kurių 1973 m. pavasrį pavyko sudaiginti apie 3 000 daigelių. Pirmąją žiemą apie 20 proc. daigelių žuvo, užtat likusieji buvo užgrūdinti. Du tūkstančiai jų 1974 m. pavasrį perduoti į Dubravos miškų tyrimo stotį prof. V. Ramanausko žinion moksliniams tyrinėjimams ir platinimui.
Likusius L. Juraška platino po visą Lietuvą, Latviją, Estiją, o kai kurie daigeliai nukeliavo net iki Sankt Peterburgo, Maskvos, Vladivostoko, Sachalino ir Kazachstano.
Šiltesniuose kraštuose magnolijos paprastai pražįsta jau penktaisiais metais. Mūsiškėmis atšiauresnio klimato sąlygomis aksominius žiedų pumpurus jos pradeda krauti maždaug devintą pavasarį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą