Šilutės rajone - pykčiai tarp religinių bendruomenių

Valdininkai nusprendė Šilutės rajono bažnyčių remontui skirti 50 tūkst. eurų. Tačiau juos padalijo ne po lygiai kiekvienai tikinčiųjų bendruomenei, o pagal tai, kiek čia stovi kiekvienos konfesijos maldos namų ir koks skaičius žmonių jose lankosi.

Šilutės rajono įvairių konfesijų dvasininkai skundžiasi, kad vietos savivaldybė tarp jų kala pleištą. Valdininkai nusprendė skirti finansavimą rajone esančių bažnyčių remontui. Remiantis pernykščiu pavyzdžiu, galimai 50 tūkst. eurų turi atitekti skirtingoms konfesijoms. Tačiau liuteronų dvasininkai atsivertę šio sprendimo projektą net loštelėjo.

„20 procentų yra skiriama liuteroniškom bažnyčiom ir parapijom, ir 80 procentų skiriama katalikiškom bažnyčiom, parapijom. Šiandieną mes stovime Saugose ir yra dvi bažnyčios šalia viena kitos. Yra liuteroniška didžioji ir katalikiška mažoji. Tad dabar galime sulyginti“, – sako evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis.

Pavertus šiuos procentus skaičiais, jei bažnyčių remontui bus skirta 50 tūkst. eurų, tai katalikiškoms gali atitekti 40 tūkst. eurų, o liuteroniškoms – 10 tūkst. eurų. Tad, anot liuteronų dvasininkų, šios konfesijos bažnyčios ir parapijos tiesiog sunyks. Esą valdininkams visai nesvarbu, kad Šilutės kraštas nuo seno yra liuteroniškas ir šio tikėjimo bažnyčios ne tik buria bendruomenę, o ir aktyviai traukia turistus.

„Mes manome, kad tai yra neteisinga ir Šilutės krašte turėtų būti proporcingai suderinama ta parama. Savivaldybės administracija tokiu poelgiu pasakė, kad liuteroniškas paveldas yra tik 20 procentų svarbus ir jį reikia sunaikinti“, – pasakoja M. Žilinskis.

Šilutės rajono meras aiškina, esą jokios diskriminacijos ar noro sunaikinti liuteronišką bei kokį kitą paveldą nėra. Planuodami kiek kam lėšų duoti, valdininkai rėmėsi duomenimis, kiek Šilutės krašte, kokią religiją žmonių išpažįstą bei kiek kiekvienos konfesijos maldos namų rajone veikia.

„Motyvai skirtingi. Sako, kur daugiau meldžiamasi, kur daugiau lankoma pastatų, ten daugiausiai susidėvi. Logika tokia. Evangelikų parapijos mažos yra, ten vyksta pamaldos tik vieną kartą į mėnesį, kitur iš viso nevyksta tos pamaldos, o katalikai meldžiasi rytas vakaras, sekmadienį, šeštadienį ir vestuvės, ir laidotuvės“, – teigia Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Remiantis valdininkų parengtu projektu, Šilutės rajone yra 17 katalikų, 10 evangelikų liuteronų ir 4 kitų religinių bendruomenių veikiantys maldos namai. Liuteronai aiškina, kad šie skaičiai yra klaidinantys. Mat dalimi liuteroniškų bažnyčių naudojasi katalikai. Kaip, pavyzdžiui ši bažnytėlė yra liuteronų, tačiau pagal žodinį susitarimą joje pamaldas nuo pat 1948-ųjų veda katalikai. Be to, liuteronai sako, kad jų bažnyčiose vyksta ne tik pamaldos, o ir bendruomenių renginiai, kuriuose dalyvauja įvairius tikėjimus išpažįstantys žmonės.

Be to, paaiškėjo, kad ir tų 10 tūkst. eurų liuteronai gali negauti. Ši suma bus padalinta ir kitoms, mažesnėms konfesijoms, pavyzdžiui sentikiams. Bendruomenės pirmininkas pasakoja, kokios būklės cerkvėje meldžiasi šį tikėjimą išpažįstantys Šilutės rajono gyventojai:

„Supuvo mūsų langai. Norisi langus tuos. Kai bėgo viskas, jau čia atidaryti negalima.“

Pro prakiurusį stogą bėgantis vanduo supūdė ne tik langų rėmus, o ir sienas. Sentikiai skaičiuoja, kad vien fasado remontui reikės bent 9 tūkst. eurų. Tačiau sako, kad iš valdininkų išgirdo, kad gaus tik vieną procentą nuo savivaldybės skiriamos sumos. Tai yra 500 eurų.

„Vieną procentą. Tik vieną procentą. Na, yra kaip yra. Aš atsidūriau tokioje padėtyje, kad norėti viena, o galimybės… Mes dabar iš savo bendruomenės tik 1 tūkst. eurų galim surinkti. Yra pinigėlių tiek. Aš sakau, Man gyvenime nieko nereikia, bet norėtųsi, kiek man čia liko, bet norėčiau paskui save nepalikti šiukšlyno“, – kalbėjo Sentikių bendruomenės pirmininkas Semion Mulerov.

Didžiąja pyrago dalį, 40 tūkst. eurų planuojantys gauti katalikų dvasininkai pasakoja, kad tokios sumos jiems tikrai reikia. Pavyzdžiui, šios, Švėkšnos bažnyčios remontui.

„Vis tiek yra mūsų konfesija, mūsų tikinčiųjų daugiau, o kaip paskirsto procentus, čia tai savivaldybė turi, administracija daryti, tarybos nariai. Nes jie skirsto tuos finansus ir mes negalim pasakyti ar čia teisinga ar neteisinga“, – sako Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Remigijus Saunorius.

O štai Šilutės rajono žydai savo sinagogas remontuoja iš kitų fondų pinigų. Šią konfesiją šiuose kraštuose atstovaujantis Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas sako, kad apie valdininkų skirstomas lėšas išgirdo pirmą kartą.

„Mes kaip Klaipėdos žydų bendruomenė, kuri teritoriauja – Šilutės kraštas eina prie Klaipėdos žydų bendruomenės, neturėjom informacijos kaip buvo skirstomi Šilutės pinigai konfesijoms“, – pasakoja Klaipėdos žydų bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis.

Lemiamą žodį kokį procentą kokiai konfesijai skirti tars Šilutės rajono taryba.