Skandalingąsias dušines Palangoje siekiama gelbėti tyliai
Skandalingąsias dušines Palangoje siekiama gelbėti tyliai

Dėl Palangoje ant jūros kranto vasarą atsiradusio įspūdingo namo, pavadinto dušinėmis, vyksta nematoma kova. Šio statinio teisėtumą tiriantys prokurorai užsisiuvo burną, o name, kurio langai užklijuoti plėvele, kažką bandoma rekonstruoti.

Visą tą laiką, kai Druskininkuose virė aistros dėl Vijūnėlės dvaro ir kai jis galiausiai buvo sulygintas su žeme, neramu turėjo būti ir vos 100 metrų nuo jūros Palangoje pastatyto statinio savininkei Natalijai Zolotnickajai.

Kilo įtarimų, kad už šioje vietoje kadaise stovėjusias dušines gerokai didesnis pastatas kurorto apsaugos juostoje atsirado neteisėtai. Tad neatmetama, kad jis gali būti nugriautas.

Prokurorų tyrimas užtruko

Visuomenei pasipiktinus galimai neteisėtu statiniu pajūryje, jo teisėtumą įvertinti ėmėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra. Žinia apie pradėtą tyrimą nuslopino skandalą.

Tačiau pastato, kuris pagal teritorinio planavimo dokumentus yra skirtas pajūriui aptarnauti, likimas vis dar neaiškus – nežinia, ar teismo bus prašoma ne tik panaikinti visus pastato statybai išduotus leidimus, ar ir jį nugriauti.

Rugpjūčio 23 dieną pradėto tyrimo pabaigos dar nematyti, nors atsakymai į prokurorų paklausimus iš Kultūros paveldo departamento, Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Kultūros ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos buvo gauti dar rugsėjį.

„Lietuvos ryto“ duomenimis, visos valstybinės institucijos prokuratūrai teigė jokių statybos pažeidimų nenustačiusios. dušus ir tualetus paversti vilomis

Išvadų vis dar nėra

Tačiau prokuratūra vis dar negali pasakyti, kada pateiks savo išvadas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė neigė, kad tyrimas yra vilkinamas:

„Tikslinant aplinkybes valstybės institucijoms yra išsiųsti pakartotiniai paklausimai, todėl tyrimo terminas yra pratęstas.“

Anot prokurorės, medžiagos rinkimo etapas artėja į pabaigą, o sprendimas bus priimtas išanalizavus gautą informaciją. Tačiau ji atsisakė pasakyti, kokiam terminui yra pratęstas tyrimas, teigdama, kad tai yra neskelbtina tyrimo informacija.

E.Rutkauskaitė negalėjo pasakyti ir kada bus skelbiamos tyrimo išvados. 8 nuotr. Palangos gyventojai stebėjosi pušyne prie pat jūros dygstančiu pastatu. Ne vienam kilo ir klausimas, kaip gauti leidimą įspūdingo namo statybai ant jūros kranto.

Kokia statinio paskirtis?

Kol pastato savininkė neramiai laukia prokuratūros sprendimo, Palangoje vis dar spėliojama, kas gali atsirasti šiame pastate. Daugelis mano, kad jo laukia toks pat likimas, kaip ir kitų priekopės dušinių, tualetų ir visuomeninio maitinimo paviljonų, kurie seniai yra virtę vasarą poilsiautojus priimančiais gyvenamaisiais namais.

Tokius įtarimus patvirtina ir tai, kad namo šeimininkai atsisakė didesnio skersmens vandentiekio įvado vamzdžio ir apsiribojo tokiu, koks paprastai naudojamas individualiuose gyvenamuosiuose namuose.

Tai reiškia, kad didesnis vandens suvartojimas čia nėra numatomas. Šiuo metu statinys tebėra aptvertas statybine tvora, o prie jo kasdien stovi mikroautobusas, viduje atskirose patalpose dega šviesa.

Nors jau vasaros pabaigoje į pastatą buvo suvežtos dėžės su virtuvės įranga, lovos, pro didelius langus buvo matyti sukabinti šviestuvai, pastatyti minkštieji baldai ir plačiaformatis televizorius, atrodo, kad viduje vyksta kažkokie darbai.

Pastato šeimininkė pasistengė, kad pro langus nieko nesimatytų – iš vidaus jie uždengti plėvele.

Techninis projektas slepiamas

Neatmetama, kad pastate, kurį atidaryti ketinta jau prieš tris mėnesius, dabar gali būti vykdomi kokie nors vidaus pertvarkymo darbai siekiant jį priartinti prie pirminės paskirties.

Ką reiškia abejonių sukėlusio priekopės pastato paplūdimio aptarnavimo paskirtis, Palangos savivaldybėje niekas negali paaiškinti. Tai gali būti pliažo reikmenų nuoma, poilsiautojų vertingesnių asmeninių daiktų saugojimas, masažo paslaugos, kavinė ar tie patys dušai.

Tačiau abejotina, kad verslas investuotų milžiniškas lėšas ir brautųsi prie pat jūros su tokiomis paslaugomis, kurių verslo sėkmės perspektyva nekokia.

Pačiame paplūdimyje veikia kavinės, yra tualetai, todėl priekopėje siūlomos panašios paslaugos vargu ar sulauktų klientų susidomėjimo.

Dangstantis asmens duomenų apsauga pastato techninis projektas žurnalistams yra nepasiekiamas, tačiau „Lietuvos rytui“ tapo žinoma, kad mansardiniame aukšte numatytos net keturios dušų patalpos, kurių plotas siekia po 10 kvadratinių metrų ir daugiau.

Dar vienas neįgaliesiems pritaikytas dušas numatytas pirmajame aukšte.

Kodėl dušai antrajame aukšte?

Ne ką daugiau apie patalpų paskirtį galėjo papasakoti ir šį pastatą projektavusios Kauno įmonės „Dalis erdvės“ direktorius Astijus Taujanskas.

Jis net negalėjo aiškiai pasakyti, kada projektas buvo baigtas ir kas buvęs jo užsakovas. Išgirdęs, kad keturios dušų patalpos suprojektuotos antrajame aukšte, A.Taujanskas neslėpė nuostabos dėl tokio užsakovo sprendimo.

Tačiau jis taip pat suabejojo, ar gali smulkiau pasakoti apie projektą, nes užsakovo ir rangovo sutartyje greičiausiai yra įrašyta konfidencialumo sąlyga. Būtent antrajame pastato aukšte numatyti dušai įtarimų sukėlė ir architektui E.Benečiui.

Jo įsitikinimu, poilsiautojams aptarnauti skirtas dušines racionaliau projektuoti lengviau pasiekiamame pirmajame aukšte: „Tai labiau panašu į antrojo aukšto suskaidymą atskiromis patalpomis su keturiais sanitariniais mazgais, į kuriuos atvestas vandentiekis ir nuotekų vamzdynas pateisinamas dušinėmis.“

Buvusios dušinės padidėjo dešimt kartų Pastatas šalia jūros iškilo vietoj čia buvusių paplūdimio dušinių, kurios buvo pastatytos beveik prieš 50 metų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir valstybei stokojant pinigų buvo stengiamasi privatizuoti kuo daugiau nekilnojamojo turto. Tokio likimo neišvengė ir Palangoje, jūros priekopėje, pastatyti paplūdimių aptarnavimo statiniai: tualetai, dušinės, visuomeninio maitinimo paviljonai.

Dušines Meilės alėjoje, šalia S.Dariaus ir S.Girėno gatvės, įsigijęs kaunietis verslininkas jų vietoje užsimojo pastatyti trijų aukštų plastinės chirurgijos kliniką, kurios plotas turėjo siekti per 1000 kvadratinių metrų.

Ne vienam kilo ir klausimas, kaip gauti leidimą įspūdingo namo statybai ant jūros kranto. Tuometei kurorto valdžiai užteko proto pasipriešinti tokiems verslininko užmojams. Kaunietis šį sprendimą skundė teismams, tačiau Aukščiausiasis teismas šiame ginče padėjo tašką įpareigojęs savivaldybę patvirtinti šio sklypo užstatymo reglamentus.

Prieš 15 metų detalųjį planą daręs architektas Raimondas Bakas prisimena, kad rekreacinės paskirties žemės sklype buvo numatyta leisti keisti statinio paskirtį iš dušinių į pliažo aptarnavimo paskirtį.

Anot R.Bako, lyginant su buvusiomis dušinėmis, kurias sklypo savininkas jau buvo seniai nugriovęs, patvirtintas sklypo užstatymas nepadidėjęs, nes dušinės buvusios gana aukštos ir didelės – po dešimt dušų moterims ir vyrams.

Tačiau atminties spragomis besiteisinantį architektą neigia dokumentai: vieno aukšto dušinių užstatymo plotas tesiekęs 59 kvadratinius metrus, o pagal R.Bako detaliojo plano nustatytus reglamentus esą rekonstruotas dabartinis pastatas užima 292 kvadratinių metrų plotą.

Su rūsiu ir mansardiniu aukštu naujojo statinio bendrasis plotas siekia beveik 700 kvadratinių metrų.

Šitaip sėkmingai suplanuotą žemės sklypą nusipirko kelių viešbučių savininkas palangiškis Kęstutis Gecas. Netrukus prasidėjo ir statybos. Žvelgdami į sparčiai kylančias būsimojo pastato konstrukcijas palangiškiai neabejojo, kad čia bus dar vienas verslininko valdomo „Palangos“ viešbučio apartamentų korpusas.

Bet netrukus kilo skandalas – paaiškėjo, kad K.Gecas stato negavęs statybos leidimo.

Anot verslininko, 2007 metais jis kreipėsi į savivaldybę prašydamas leisti statyti. Iš pradžių Nuolatinės statybos komisija tam lyg ir pritarusi – jis net gavęs statybos leidimo kopiją, patvirtintą savivaldybės antspaudu. Vėliau savivaldybė apsigalvojo ir statybai paprieštaravo.

Tačiau K.Gecas gautą antspauduotą kopiją jau buvo užregistravęs. Prasidėjo teismai, kurie galų gale nusprendė, kad norėdamas tęsti sustabdytą statybą K.Gecas privalo gauti savivaldybės statybos leidimą, jei ne – pradėtą statinį nugriauti.

Su užduotimi verslininkas sėkmingai susitvarkė – 2014 metų lapkritį statybos leidimas buvo gautas, o po metų jis nebaigtą statyti pastatą pardavė 53 metų klaipėdietei N.Zolotnickajai.



Sidebar placeholder