Švaraus vandens kelyje - teismų užtvankos

AB "Klaipėdos vanduo" vadovai tvirtina, jog situacija kai dėl teismų vis neprasideda pirmosios vandenvietės rekonstrukcija, gresia ne tik tuo, kad gali būti prarasta dešimtmilijoninė Europos Sąjungos parama, bet ir tuo, kad vanduo klaipėdiečiams gali pabrangti ne 10, o maždaug 22 centais už kubinį metrą.

Tuo metu teismus inicijavę verslininkai toliau tvirtina, jog jų pasiūlymas atitinka konkursines sąlygas ir yra geriausias bei tikisi laimėti ir Apeliaciniame teisme.

Priešistorė

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad AB "Klaipėdos vanduo" dar 2008-ųjų gruodį paskelbė pirmosios vandenvietės rekonstrukcijos konkursą. Šios vandenvietės vandenyje, tiekiamame šiaurinei uostamiesčio daliai, yra per daug amonio ir fluoro, kurio poveikis žmonių sveikatai yra nevienareikšmis. Teigiamas poveikis - dantų ėduonies prevencija. Neigiamas - vaikų dantų fluorozės vystymasis vaikams nuo 3 iki 8 metų. Tad šioje vandenvietėje būtina įrengti filtrus. "Klaipėdos vanduo" parašė paraišką ir šiems darbams gavo Europos Sąjungos (ES) finansavimą.

Išanalizavus dalyvių pasiūlymus paaiškėjo, kad mažiausią kainą pasiūliusios bendrovės "Senasis akvedukas" ir "Lemminkainen Lietuva" neatitinka kvalifikacinio reikalavimo. Minėtosios bendrovės nesutiko su tokiais argumentais ir kreipėsi į teismą. Klaipėdos apygardos teismas vasario pradžioje konstatavo, kad konkurso rezultatus apskundę verslininkai buvo neteisūs. Aukštesnės instancijos teismui "Senasis akvedukas" ir "Lemminkainen Lietuva" šio sprendimo nebeskundė, tačiau tai kelio vandenvietės rekonstrukcijai neatvėrė.

"Klaipėdos vandeniui" sudarius preliminarią likusių dviejų pasiūlymų eilę pirmoje vietoje atsidūrė bendrovės "Hidrostatyba" ir "Malmberg Water AB" (darbų kaina - 23 mln. litų), antroje - UAB "Kamesta" su "Krewox Europejske Centrum Ekologiczne Sp. Z.o.o", (31,9 mln. litų). Pastarosios nesutiko su tokiu eiliškumu ir tvirtino, kad konkurentų pasiūlyta kaina yra nepagrįstai maža, be to, jie esą neturi reikiamos patirties. Nepaisant to, kad Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, jog "Klaipėdos vanduo" gali tęsti pirkimo procedūras, "Kamesta" balandį padavė skundą Klaipėdos apygardos teismui.

Pastarasis rugsėjo 21-ąją patenkino "Kamestos" ieškinį ir konstatavo, jog "Hidorstatybos" ir "Malmberg" pasirašyta jungtinės veiklos sutartis nėra patvirtinta notaro, tad neatitinka konkurso reikalavimų. Taip pat konstatuota, jog šios bendrovės neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

Su tokiais pirmos instancijos teismo argumentais nesutinkantis "Klaipėdos vanduo" surinko papildomus įrodymus ir spalio 21 d. apskundė šį sprendimą Apeliaciniam teismui.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje "Klaipėdos vandens" generalinis direktorius Leonas Makūnas ir uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius tvirtino, kad dėl susiklosčiusi situacija gresia didele žala klaipėdiečių ir visos Lietuvos interesams.

"Net ir tuo atveju jei "Kamesta" pasiektų galutinį palankų sprendimą, "Klaipėdos vanduo" vis tiek būtų priversta nutraukti dabartinį konkursą, nes "Kamestos" ir partnerio siūloma kaina beveik 6 milijonais litų viršija sumą, numatytą skirti šiam projektui. Tačiau blogiausia šioje situacijoje yra tai, kad visiškai nebėra laiko nei bylinėjimuisi, nei naujo konkurso skelbimui. Jei iki kitų metų birželio nepasirašysime rangos sutarties, neteksime Europos Sąjungos finansavimo. O išlyga dėl higienos normų neatitinkančio vandens tiekimo iš pirmosios vandenvietės galioja tik iki 2013-ųjų pradžios", - sakė L. Makūnas.

Anot jo, pagal įstatymą skundus dėl viešųjų pirkimų teismai turi išnagrinėti per 45 paras, tačiau apie tokius atvejus jam nėra tekę girdėti. Ir minėtasis Klaipėdos apygardos teismas "Kamestos" ieškinį nagrinėjo apie penkis mėnesius. Tad ir tuo atveju, jei "Klaipėdos vanduo" pasiektų pergalę Apeliaciniame teisme, nepatenkinti verslininkai jį gali apskųsti Aukščiausiajam Teismui. Bylos nagrinėjimo data Apeliaciniame teisme dar nėra paskirta.

Pasak L. Makūno, jei vandenvietės rekonstrukcija būtų atliekama su ES lėšomis, vanduo klaipėdiečiams brangtų apie 10 centų už kub. m. Jei įmonė sutiktų su "Kamestos" sąlygomis, vanduo brangtų apie 15-16 centų. O tuo atveju jei "Klaipėdos vanduo" netektų ES paramos ir šį projektą turėtų įgyvendinti už savo ir pasiskolintas lėšas, vanduo turėtų brangti maždaug 20-22 centais už kub. m.

Įmonės generalinio direktoriaus teigimu, ši situacija atskleidžia ir dabartinės teisinės bazės trūkumą - besiskundžianti ir visus procesus stabdanti įmonė praktiškai rizikuoja tik bylinėjimosi išlaidomis.

"Yra teorinė galimybė netekus finansavimo kreiptis į teismą ir prašyti atlyginti žalą, bet ji, anot teisininkų, yra labai menka", - sakė L. Makūnas.

Jis taip pat informavo, kas prieš mėnesį visą informaciją perdavė Specialiųjų tyrimų tarybai (STT), kad ji išnagrinėtų, ar verslininkų veiksmuose negalima įžvelgti piktnaudžiavimo. Tačiau STT Klaipėdos valdybos atstovai dienraštį patikino, kad joks ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.

"Kadangi "Klaipėdos vanduo" itin griežtai taikė kvalifikacinius reikalavimus "Senojo akveduko" ir "Lemminkainen Lietuva" pasiūlymui, norime, kad laikytųsi tokios pat griežtos pozicijos ir "Hidrostatybos" bei "Malmberg Water AB" pasiūlymui. Mūsų partneris "Krevox" 95 procentais yra įsitikinęs, kad konkurentų pasiūlymas neatitinka konkursinių sąlygų. Partnerio nuomone pasitikime, nes jis yra atlikęs darbus apie 250 tokių objektų, o "Malmberg Water AB" tikrai neturi tokios patirties, nes mes su jais esame dirbę.

Tiesiog norime viešumo, kad šiame sudėtingame ir daugumai klaipėdiečių itin reikšmingame objekte darbai būtų atlikti taip, kaip ir turi būti padaryti. Juolab kad naudojamos Europos Sąjungos paramos lėšos. Kad nebūtų taip, kaip Neringoje - darbai padaryti, bet rezultatas nepasiektas", - gegužę "Vakarų ekspresui" teigė UAB "Kamesta" generalinis direktorius Valentinas Marcinkevičius.

Vakar jis patvirtino tebesilaikantis tokios pačios nuomonės ir sakė tikįs, jog ir Apeliaciniame teisme bus priimtas jo vadovaujamai bendrovei palankus sprendimas.

"Jei "Klaipėdos vandeniui" reikėjo mažiausios kainos, tai nereikėjo į konkurso sąlygas rašyti reikalavimo turėti patirties. Jei nebūtume tikri, kad konkurentų pasiūlymas tikrai neatitinka reikalavimų, nebūtų pradėję bylinėtis", - sakė V. Marcinkevičius.

Jis taip pat patikino, kad dėl prasidėjusių peripetijų jokio dėmesio iš STT nesulaukė.

"Būtų didelė našta"
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras

Norisi tikėti, kad nugalės protingumo kriterijai ir teismai atsižvelgs į šios situacijos rimtumą bei objekto svarbą Klaipėdos miestui, tad nedels priimti sprendimus. Jei reikėtų skirti daugiau pinigų nei numatyta, turėtų didėti ir savivaldybės skiriama konfinansavimo skirta lėšų suma. Tai sudarytų apie 2-3 milijonus litų.  O jei reikėtų skolintis visą sumą, tai būtų didžiulė našta. Kreipsimės ir į Seimo narius, kad jie imtųsi taisyti įstatyminės bazės spragas ir užkirstų kelią verslininkų galimybėms piktnaudžiauti teismais ir stabdyti itin svarbius projektus. Pavyzdžių juk netrūksta, kad ir definariumo rekonstrukcija, kuri dėl skundų teismui nusikėlė apie pusantrų metų.