Plyni laukai, romantiškas marių vaizdas ir milžiniška statybų aikštelė, kurioje it grybai po lietaus dygstantys naujos statybos namai. „Svencelės salų“ projektas įgauna pagreitį, o pirmieji gyventojai jau pernai sutiko Kalėdas ant Marių kranto
Miestas ant vandens
Pagrindinis šio projekto, kaip ir visos Svencelės, elementas yra vanduo. Jis vietovei ne tik suteikia harmonijos bei galimybę užsiimti vandens sportais, bet bus išnaudotas ir funkciškai. Jei dabar tai vandens sporto mėgėjų simbolis, projekto eigoje planuojama vietovę pritaikyti taip, kad visiškai pilnai būtų galima vystyti laivybos infrastruktūrą.
„Kanalų sistema bus visiškai naujas vietovės elementas. Kanalai suteiks gyvenamosioms zonoms dinamikos ir daugiafunkciškumo, tarnaus kaip transporto jungtys tarp skirtingų gyvenvietės zonų. Juo bus galima nukeliauti ne tik iki kaimyno, bet ir plaukti visais Lietuvos vidaus vandenų keliais. Kiekvienas įsigijęs namą, gaus ir asmeninę prieplauką, kurioje galės laikyti laivą ar katerį“, – sako nekilnojamojo turto agentūros „Capital Turtas” NT brokeris Karolis Valenta.
Teritorijoje bus įrengti keli pakeliami ir daug mažesnių tiltų bei tiltelių, kurie jungs kanalų suformuotas salas. Visi tiltai bus skirtingi, jie atrodys tarsi slenksčiai į skirtingas gyvenamąsias zonas ir suteiks joms individualumo. Pagrindinis tiltas tarp uosto ir pagrindinio kanalo bus pakeliamas, kad galėtų praplaukti didesni motoriniai laivai.
Laukinis Kuršių marių perlas
Idėja Svencelę paversti rekreacine erdve gimė lietuvių ir olandų architektų bei vystytojų „UAB Svencelės sala“ galvose, prieš daugiau nei dešimtmetį. Projekto vystytojai „UAB Svencelės sala“ pamatė vietovės potencialą, kuris buvo visiškai neišnaudotas – iki 2005 m. čia stovėjo sovietmečiu pastatytas ančių auginimo fermų kompleksas.
„Olandijos kraštovaizdis ir reljefas labai panašus į mūsų pamario, bet vandens infrastuktūra, kuri tokia artima ir lietuviui, daug geriau išplėtota. Nusprendėm, kad reikia keisti ūkinės veiklos teritorijos paskirtį ir kurti aplinką prieinamą žmonėms, įsileisti vandenį arčiau namų ir pasiekiamą vandens keliais – taip ir gimė kanalų idėja“, – pasakoja „UAB Svencelės sala“ direktorius Dainius Šatkus.
„DO ARCHITECTS“ architektas Algimantas Neniškis teigia, kad planuojant teritoriją, svarbiausi architektūriniai uždaviniai buvo atliepti jaukių pamario gyvenviečių atmosferą ir bendruomenišką infrastruktūrą: „Kiekvienas gyventojas gali pasirinkti sau patraukliausią gyvenimo ar poilsio erdvę: gyvenvietės centre ar atokiau, individualų ar sublokuotą namą su natūralių ir ilgaamžių bei regionui būdingų medžiagų - plytų, medžio, o gal nendrių - apdaila; atpažįstamų formų ar išskirtinį - apvalų namą. Vandens kanalai tarnauja kaip vandens transporto jungtis, fizinis privatumą sukuriantis natūralus barjeras tarp sklypų ir emociškai patrauklus kiemo pramogų elementas.“
2018 metais pradėtą projektą planuojama pabaigti per ateinančius penkis metus. 20 ha teritorijoje numatyta pastatyti apie 100 gyvenamos paskirties sklypų ir dar 6 ha rekreacinės ir komercinės erdvės. Per tris metus į projekto vystymą buvo investuoti 7 milijonai. „Pradėjome nuo gyvenamųjų namų, kitais metais planuojama vystyti dar dvi salas. Uostas taps miestelio centru, kuris sujungs kanalų sistemą su mariomis. Tai bus vidinis uostas, į kurį galės atplaukti svečiai. Tai miestelio širdis, kurią pabaigti suplanuota iki 2023 metų, aplink ją kursis ir komercinė zona“, – pasakoja D. Šatkus.
Mažiau žmonių nei Palangoje – daugiau veiklos nei Neringoje
Svencelė yra pripažinta geriausia lygaus vandens buriaviete Lietuvoje. Vandens čia užtenka tiek burlenčių, tiek kaitavimo sporto mėgėjams. Dominuojantys vakarų vėjai ir lygus vanduo, todėl tai tikra jėgos aitvarų meka. Svencelė, apsupta švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių, yra viena iš nedaugelio naujųjų rekreacinių teritorijų Klaipėdos regione.
„Teritorijoje suprojektuota apie 4 km pėsčiųjų ir 2,5 km dviračių takų. Jie bus tiesiami šalia lėto eismo gatvių, todėl veiklos čia bus ir tiems, kuriems vandens pramogos mažiau įdomios arba norėsis nuo jų pailsėti, nuveikti kažką kito. Atsiras ir teniso kortai, krepšinio aikštelė, tinklinis ir daug kitų laisvalaikio zonų bei parkų“, – teigia Karolis Valenta.
Brokeriai įsitikinę, kad įspūdingi pamario vaizdai įkvėps ne vieną ramybės ir harmonijos ištroškusią sielą: „Vieta tikrai stebuklinga. Nuo pastatų stogų atsiveria nepakartojama marių ir Negyvųjų kopų panorama, o peizažą galutinai užpildo aplink esantys miškai ir laukai, todėl nesižavėti tiesiog neįmanoma“, – pasakoja „Capital Turtas“ brokeris Aidis Jaškevičius.
Projekto architektas A. Neniškis sako, kad ypatingas dėmesys buvo skirtas viešųjų bendruomeninių ir privačių erdvių kūrimui ir jų sintezei.
„Projektuojant gyvenamųjų namų salas privatumas kuriamas planuojat erdves, o ne apsistatant tvoromis. Skirtingos priemonės sukuria unikalias architektūrines išraiškas - vieni namai turi privačias terasas su tolimais vaizdais į Kuršių Neriją, kiti sklypuose dėstomi lyg šachmatų lentoje, taip sukuriant privatumą terasose. Treti projektuojami su vienos krypties langų orientacija, o ketvirtų U formos pastato forma gaubia nuosavą vidinį kiemą. Šie sprendimai iš pirmo žvilgsnio kompaktiškus sklypus daro beribius, čia sklypas ribojasi ne su barjerais o su galimybes atveriančiomis kokybiškomis viešosiomis ir bendruomenės erdvėmis“, – teigia architektas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą