Tualetai - tik šventėms

Miesto ūkio pokyčius stebintys klaipėdiečiai įsitikinę, kad šią problemą būtų galima išspręsti labai paprastai - esą pakaktų parengti vieną tipinį viešojo tualeto projektą ir pagal jį statyti statinius visose reikiamose vietose. Tuomet už simbolinę kainą išnuomoti tualetą verslininkams - ir visiems būtų gerai: miestui tereikėtų investuoti tik į infrastruktūrą, verslininkai galėtų užsidirbti, o miestiečiams nebereikėtų sukti galvos, jei vidury miesto ar pajūryje prispaus gamtiniai reikalai.

Tačiau valdininkams neatrodo, kad viską būtų galima taip lengvai išspręsti.

"Iš to verslo nepadarysi"

Miesto ūkio komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila norėtų mieste matyti originalesnių idėjų - kad ir pasekti Amsterdamo pavyzdžiu ir Klaipėdoje pastatyti tokį tualetą.

"Idėja gal ir gera, bet akivaizdu, kad vien iš tualeto verslo nepadarysi. O be to, kam rengti tą tipinį projektą, jei galima pritaikyti jau esamus, kad ir visur statyti automatinius tualetus. Ispanijoje mačiau, kaip vidury miesto, prie autobusų stotelės tiesiog ant šaligatvio stovi cilindro formos būdelė - išoriškai panaši į mūsų skelbimų stulpus, o ten pasirodo - automatinis tualetas. Taigi galima sekti užsieniečių pavyzdžiu", - svarstė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Tačiau akivaizdu, kad mūsų verslininkai sugeba iš bet ko padaryti verslą. Sekant tų pačių užsieniečių pavyzdžiu stacionarūs viešieji tualetai galėtų būti tik viena verslo sudedamųjų dalių. Yra tekę girdėti klaipėdiečius svarstant, kad ant stacionarių tualetų, kurie įrengti po žeme, galėtų kurtis patrauklios vyninės, įvairios užeigos, o jas įsirengę verslininkai būtų įpareigoti prižiūrėti ir viešąjį tualetą.

"Čia jau turėtų apsispręsti politikai, nes prasidėtų įvairių procedūrų klausimai, detalieji planai ir t. t. Tačiau, žinoma, viskas yra įmanoma", - idėjos neatmetė I. Šakalienė ir dar kartą akcentavo, kad viskas priklauso tik nuo politinės valios.

O kur kūryba?

"Politinės valios tikrai netrūksta, kur kas labiau - valdininkų išmonės ir pastangų. Žinoma, už didžiules sumas kiekvienas gudrus ką nors pastatyti, tačiau kur kūryba, idėjos, kaip neišleidžiant krūvos pinigų išspręsti šią problemą? Pavyzdžiui, aš turiu idėją pritraukti privačias lėšas ir kur nors miesto centre pastatyti tokį kontroversišką tualetą, kaip stovi Amsterdame, kai pisuaras vyrams įrengiamas panašioje patalpoje į paplūdimiuose esančias persirengimo būdeles", - atkirto Miesto ūkio komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Jis akcentavo, kad pavasarį sulaukė iš Miesto tvarkymo skyriaus tik ataskaitos apie esamų tualetų būklę.

"Nepamenu, kad būtume sulaukę konkretaus ir įdomaus pasiūlymo, susijusio su naujų tualetų statyba. Žinoma, pinigų trūksta, todėl valdininkų darbas - knaisiotis po viso pasaulio gamintojų pasiūlymus ir ieškoti priimtiniausių bei tinkančių Klaipėdai pasiūlymų. Tačiau politikai tikrai nepritars, jei vėl bus siūloma statyti tualetus už pusę milijono", - pastebėjo A. Vaišvila.

Reikia močiutės

Miesto ūko tvarkymo skyriaus vedėja prielankumą rodo automatiniams tualetams. Nepaisant to, kad tokio vienviečio tualeto kaina prilygsta kelių kambarių buto kainai - esą paskui jį prižiūrint kur kas mažiau problemų.

"Žinoma, reikia pripažinti, kad mūsų žmonės dar nėra įpratę naudotis tokiais tualetais - jei nėra prižiūrinčio žmogaus, stengiasi sutaupyti litą. Pačiai yra tekę matyti, kaip per šventes žmonės vieni kitiems palaiko duris, kad tik nereikėtų lito įmesti arba užkiša plytgalį ir palieka atdaras duris. Žmonės alui pinigų negaili, o tualetui nenori išleisti.

Kita problema - vis atsiranda norinčiųjų išlaužti pinigų talpyklas, esančias automatiniuose tualetuose. Šią vasarą policijos pareigūnai sulaikė paauglius, kurie niokojo tualetą Žvejų gatvėje. Iškelta baudžiamoji byla, žala siekia per tūkstantį litų", - pasakojo I. Šakalienė.

Pasak jos, galbūt lietuvių mentalitetui labiausiai tinkami viešieji tualetai, kurių viduje sėdinti močiutė surenka pinigus ir dalija tualetinio popieriaus skiauteles.

"Tačiau tokiu atveju susidurtume su žmogiškuoju faktoriumi - ligos, atostogos ir pan. Taigi, nors automatiniai tualetai ir labai brangūs - ilgainiui jie pasitvirtina", - svarstė valdininkė.

Pasak jos, dabar svarstoma, kad reikėtų statyti vienviečius automatinius tualetus - jie esą kur kas pigesni. Vieno kaina be pamatų ir prijungimo - 60 tūkst. eurų.

"Žinoma, galima statyti ir betoninius - jie trečdaliu pigesni, tačiau mažiau atsparūs vandalų išpuoliams. O dar pigiau būtų statyti konteinerinius tualetus, kokie stovi prie paplūdimių. Tokį tualetą galima pastatyti ir už 18 tūkst. litų, tačiau miesto centre jie tikrai gadintų vaizdą", - svarstė valdininkė.

Taigi, kol neatsiras pinigų prabangiems tualetams - nereikia jokių. Laimei, kad ši problema nors laikinai išsprendžiama per masines šventes. Tačiau baigiasi šventė - nelieka ir tualetų.

Ką galėjo - paramstė

Pasak I. Šakalienės, dar pavasarį Miesto ūkio komitetui buvo pateikti paskaičiavimai, kiek ir kur reikėtų pastatyti tualetų, kad būtų bent iš dalies patenkintas miestiečių poreikis. Buvo nurodyta, kad tualetų reikia Kruizinių laivų terminale, Tomo gatvės skverelyje, Meridiano aikštėje, Šiaurės rage, Danės gatvės skverelyje ir Smiltynėje.

Be to, buvo konstatuota, kad mieste stovintys 28 biotualetai nusidėvėję, sulaužyti, neatitinka jokių higienos ir sanitarijos reikalavimų, yra nebetinkami eksploatuoti. Naujas biotualetas kainuoja apie 3 tūkst. litų, nuoma su aptarnavimu mėnesiui - apie 500 litų. Apie paplūdimiuose stovinčius stacionarius tualetus esą nebėra ko nė kalbėti.

"Pinigų taip ir neatsirado. Paramstėme, ką galėjome, ir taip praėjo vasara", - atsiduso valdininkė.

Pasak jos, kiek pinigų reikėtų atnaujinti miesto tualetams, paaiškės, kai šį rudenį bus rengiami strateginiai planai.

Beje, turima vilčių, kad ateinantį sezoną paplūdimiuose atsiras konteinerinių tualetų - kartu su Liepoja pateikta paraiška Europos Sąjungos fondams įsigyti 10 tokių namelių, tačiau ar ši paraiška bus patenkinta, paaiškės tik metų pabaigoje.

Vizija ir realybė
Pagal 2005 m. parengtą specialiąją tualetų išdėstymo Klaipėdoje schemą, jų mieste reikėtų 107. Tačiau realybė kitokia - šiuo metu yra 28 biotualetai, 3 konteineriniai, 2 automatiniai, 13 stacionarių, eksploatuojamų savivaldybės, ir vienas, eksploatuojamas Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos, kuris veikia tik vasarą.

"Visas senamiestis yra tualetas"

Natalja ISTOMINA, politikė
Pernai rudenį minint Tarptautinę tualetų dieną susibūrė keliolikos klaipėdiečių iniciatyvinė grupė ir tikrino, ar įmanoma pagal turistinį žemėlapį rasti viešuosius tualetus ir ar jie veikia. Kad turime nepakankamai tualetų, seniai aišku, bet po tos ekskursijos paaiškėjo, kad ir iš tų keliolikos dalis yra neveikiantys arba tragiškos būklės. Dar pikčiau, kad mieste nėra jokių ženklų, nurodančių, kur ieškoti tualeto. Bent jau tiek valdininkai galėtų padaryti. Beje, tos ekskursijos metu praeiviai mus vedė už rankos parodyti, kur galima atlikti gamtinius reikalus - ogi bet kur, tiesiog po langais. Taigi dabar visas senamiestis yra tualetas.
Yra siekiama, kad bent pagrindinėse Klaipėdos aikštėse veiktų viešieji tualetai. Tačiau savivaldybės administracija viską suveda į lėšų stygių.

"Reikėtų bent paženklinti"

Kęstutis VINČIAUSKAS, vienas iš pernai vykusios ekskursijos į tualetus iniciatorių
Pernai pasiėmę Klaipėdos turistinį žemėlapį bandėme ieškoti viešųjų tualetų. Tame turistiniame žemėlapyje jų nebuvo pažymėta, tad nusprendėme patys padaryti Klaipėdos centre esančių ir veikiančių tualetų žemėlapį - tokius radome tik du, juos ir pažymėjome. O liūdniausia, kad per metus taip niekas ir nepasikeitė. Manau, kad daug lėšų nereikia tam, kad prie informacinių nuorodų būtų pažymėta, kur galima rasti tualetą. Ką daryti miesto svečiams? Patys klaipėdiečiai šią problemą sprendžia bėgdami į prekybos centrus.