Ukrainiečiai Palangoje brangina savo darbą ir puoselėja viltis čia atsivežti šeimas

Ukrainiečiai Palangoje brangina savo darbą ir puoselėja viltis čia atsivežti šeimas

Lietuviai vis dar kelia sparnus, laimės ieškodami svečiose šalyse, o kai kam mūsų šalyje upės pienu teka. Palangoje dirba apie dvi dešimtis ukrainiečių, daugiausia miesto transporto įmonėje „Vlasava“, statybų ir paslaugų sektoriuose.

Ukrainiečiai – ypač motyvuoti darbuotojai

Palangos UAB „Vlasava“ direktoriaus pavaduotojas Modestas Čeponkus „Palangos tiltui“ sakė, kad Lietuvoje trūkstant vairuotojų, tenka juos vilioti iš kitų šalių. Taigi, ir iš Ukrainos. 

„Vlasava“ šiuo metu turi 71 darbuotoją, šeši jų – Ukrainos piliečiai. Pirmąjį ukrainietį įmonė įdarbino pernai gruodį. Čia ukrainiečiai uždirba tris kartus daugiau nei savo šalyje, t. y. vidutiniškai apie 722 eurus į rankas, arba priskaičiuojamus 927 eurus. Konkretus atlygis priklauso ir nuo išdirbto valandų skaičiaus.

„Ukrainiečių ieškojome specialiai naujam maršrutui Klaipėda–Chersonas, atidarytam prieš daugiau nei pusantrų metų, – pasakoja M. Čeponkus. – Pirmasis mūsų maršruto partneris vyko iš Ukrainos, o su įvairių įmonių ir šalių vairuotojais bendraujame nuolatos. Patys ukrainiečiai, sužinoję apie naują maršrutą, mūsų pasiteiravo, ar mums nereikės naujų vairuotojų.“

Tiesa, prieš įdarbinant kitos šalies piliečius, įmonei teko pasivaikščioti biurokratijos takais, pirmiausia – kreiptis į Užimtumo tarnybą. 

„Jei per dvi savaites neatsiranda mūsų šalies piliečių, norinčių įsidarbinti į siūlomą darbo vietą, tada jau galime kreiptis į užsieniečius. Ir tik tada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) išduoda leidimą įdarbinti kitos šalies piliečius, – apie svečios šalies piliečių įdarbinimo tvarką pasakojo M. Čeponkus. – Iš lietuvių iš tiesų sulaukėme tik kelių skambučių, bet išgirdę, jog teks važinėti į Ukrainą, nebeperskambino.“

Kokie darbuotojai yra ukrainiečiai?

„Iš tikrųjų galėčiau juos pagirti, – sakė M. Čeponkus. – Darbštūs, imlūs, nes jie yra jauni vyrai, 34–35 metų, nori išlaikyti savo šeimas. Fiziškai stiprūs, labai motyvuoti, savo uždirbtus pinigus siunčia šeimoms į Ukrainą. Visi mūsų darbuotojai ukrainiečiai yra vedę, neturime vienišų. Ir jie labai vertina mūsų įmonę, kurioje dirba, saugo ir brangina savo darbo vietą, džiaugiasi turėdami darbą.“

„ Man viskas patinka Palangoje – ir jūra šalia, ir pažvejoti galima, dabar belieka tik šeimas atsivežti į Lietuvą, bet pradžiai reikia užsidirbti pinigų.
– K. Ivasikovas

„Palangos tilto“ pašnekinti ukrainiečiai „Vlasavos“ vairuotojai džiaugėsi galintys dirbti Lietuvoje.

„Daug gerų žodžių apie lietuvius buvome girdėję iš savo tėvynainių prieš atvykdami čia. Man čia viskas labai patinka: darbo santykiai geri, mus supranta rusiškai, žmonės – geri, geranoriški. Žinoma, čia ir mūsų algos gerokai didesnės. Anksčiau dirbau Chersone vairuotoju – važinėjau į Maskvą, Varšuvą“, – sakė Nikolajus Ivasikovas.

„Man viskas patinka Palangoje – ir jūra šalia, ir pažvejoti galima, dabar belieka tik šeimas atsivežti į Lietuvą, bet pradžiai reikia užsidirbti pinigų. Visi „Vlasavoje“ dirbantys ukrainiečiai vairuotojai yra labai patenkinti,“ – sakė Konstantinas Ivasikovas.

„Palangos tilto“ žiniomis, daugiau ukrainiečių galima sutikti kurorto statybose, taip pat aptarnavimo sektoriuje.

Pajūryje dirba beveik tūkstantis

Kasmet į Lietuvą dirbti atvyksta vis daugiau ukrainiečių. Pernai pajūrio krašte įsidarbino 827 Ukrainos piliečiai: 743 – Klaipėdoje, 53 – Palangoje ir 31 – Kretingoje. 

2017 m. čia dirbo 595 ukrainiečiai: 563 – uostamiestyje, 25 – Palangoje ir 7 – Kretingoje. 

Minėtuose miestuose Ukrainos piliečiai su leidimais dirbti daugiausia įsidarbina pastolių statytojais, pastatų apšiltintojais, laivų korpusų dažytojais, elektrotechnikais, staliais, plataus profilio statybininkais, virėjais, plytų mūrininkais, vamzdynų montuotojais.

Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi kreiptis į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentą, kurio veiklos teritorijoje registruota laisva darbo vieta, ir pateikti prašymą dėl užsieniečio įdarbinimo kartu su visais reikalingais dokumentais. 

Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki atvykimo į Lietuvą per 7 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo dienos. Gavęs leidimą dirbti, užsienietis turi kreiptis dėl vizos gavimo. 

Toks kelias laukia įmonių, norinčių įdarbinti užsieniečius, kuriems taikomas darbo rinkos testas, o tai sudaro tik maždaug apie 30 proc. visų į Lietuvą atvykstančių dirbti užsieniečių.

Bevizis režimas Ukrainos piliečiams taikomas nuo 2017 m. birželio. Buvimo Lietuvoje laikotarpis gali trukti iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. 

Nuo 2017 m. sausio 1 d. liberalizavus užsieniečių įsidarbinimo tvarką, nebereikia gauti leidimų dirbti užsieniečiams, kurie patenka į trūkstamų profesijų sąrašą.

Užimtumo tarnyba, spręsdama kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, 2018 m. išdavė leidimus dirbti Lietuvoje ir priėmė sprendimus dėl atitikties darbo rinkos poreikiams – 5237 užsieniečiams (trečiųjų šalių piliečiams).

Kiekvienais metais daugiausia užsieniečių atvyksta iš kaimyninių šalių. Per praėjusius metus dirbti Lietuvoje atvyko piliečiai iš 54 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 70 proc. atvykstančiųjų dirbti į mūsų šalį.

Užimtumo tarnybos duomenimis, pajūrio įmonėse dirba apie 15 proc. visų į Lietuvą dirbti atvykstančių Ukrainos piliečių.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder