Kretingos urėdijos duomenimis, viesulas miškuose išvartų apie 20 000 kietmetrių medienos. Urėdijai priklauso 32 000 ha valstybinių miškų. Dar 43 000 ha miškų Klaipėdos krašte valdo privatūs savininkai. Jų miškuose taip pat viesulo padaryti nuostoliai gali būti panašūs. Miškininkai nerimauja, kad prisidengiant esą vėjo padaryta žala, gali padaugėti savavališkų kirtimų, siekiant pasipelnyti.
Pasak urėdo Antano Baranausko, labiausiai urėdijos teritorijoje nukentėjo Mikoliškių girininkijos miškai, plytintys Kretingos ir Klaipėdos rajonų teritorijose. Čia išversta, sugadinta net 2500 kietmetrių medienos.
- Neatlaikiusios stiprių vėjo gūsių pušys lūžo perpus ar vos keli metrai nuo žemės. Tokia mediena jau sugadinta, ją galima panaudoti tik malkoms. Medžiai prieš vėją neatsilaikė ir dėl to, kad žemė permirkusi, šaknys nestipriai laikosi. Jeigu būtų šalčio, tiek medžių nebūtų išvirtę. Labiausiai nukentėjo pavieniai medžiai, augantys šalia jaunuolynų, buvusių kirtimviečių, kur daugiau erdvės vėjui įsisiautėti, - "Vakarų ekspresui" sakė urėdas A. Baranauskas. Pasak urėdo, dar sunku padarytą žalą įvertinti pinigais, bet ji siekia ne mažiau kaip 160 000 litų. Miškininkams vėjovartų tvarkymą apsunkina tai, jog miško paklotą labai šlapia, su technika įvažiuoti beveik neįmanoma.
Sugadinti kopų įtvirtinimai
Kaip bebūtų keista, arčiau jūros esantys urėdijos miškai nuo vėtros nukentėjo palyginti nežymiai. Tačiau, pasak urėdo A. Baranausko, stichija stiprų smūgį sudavė Palangos kopoms, ypač centriniame paplūdimyje.
- Pajūrio miškuose vėjas išvartė nedaug, apie 200 kub. metrų medžių. Bet vėjo jėga buvo didelė - į miškus prinešta smėlio, net Ošupio upelis, esantis tarp Palangos ir Šventosios, pilnas smėlio. Kiek mažiau, labiausiai nukentėjo Palangos centrinis paplūdimys, nuo tilto einant link Botanikos parko, Dariaus ir Girėno gatvės. Paplautos kopos, nunešta pirmoji įtvirtinimo tvorelė, kurią buvome įrengę dar pernai pavasarį. Tolimesni įtvirtinimai atsilaikė. Kopų neapsaugosime tol, kol vanduo nuo jų nebus 50-60 metrų atstumu. Dabar, kai nėra net 20 metrų atstumo, kiek didesnė banga jau ir ardo kopas, ką jau bekalbėti apie uraganinį vėją, - sakė Kretingos urėdijos urėdas A. Baranauskas.
Urėdas sakė atsimenąs kur kas baisesnę audrą nei šiemetinis "Ervinas" ar prieš šešerius metus praūžęs "Anatolijus". "1967 metais lapkričio mėnesį kilęs uraganas išvartė ištisus kvartalus miško. Visoje Lietuvioje per dieną buvo išguldyta net milijonas kubinių metrų medienos. Tuomet vėjo greitis siekė gerokai virš 40 metrų per sekundę ir buvo daug stipresnis negu "Anatolijus". Kol urėdijos miškuose sutvarkėme to uragano išverstą medieną ir vėjovartas, prireikė net penkerių metų", - stichijos šėlsmą po daugelio metų prisiminė A. Baranauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą