Gargždų Klaipėdos gatvė – miesto vizitinė kortelė – ateityje bus patrauklesnė: jos įvaizdį lems ir besikeičiantis miestiečių gyvenimo būdas, ir aplinkosauginės bei želdynų pasaulinės tendencijos. Pagrindinėje miesto arterijoje nuo Tilto gatvės iki Dariaus ir Girėno gatvės sankryžos sužaliuotų apie 50 naujų medžių, būtų įkurtas skulptūrų skverelis, miesto herbo spalvomis vešėtų teminis gėlynas, o suoliukų salelės formuotų jaukias vietas miestiečių ir svečių bendrystei. Vietoj reklaminio stendo sankryžoje ties Kretingos plentu būtų iškeltas aukštas stiebas su didele valstybės vėliava.
Projekto siekiamybė, kad centrinės miesto gatvės progresyvus sutvarkymas atskleistų Gargždų identitetą ir jo unikalumą.
Svarbi gyventojų įtrauktis
Apie Klaipėdos gatvės viziją praėjusią savaitę Gargždų kultūros centro konferencijų salėje su miesto bendruomene diskutavo rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius bei Gargždų seniūnijos užsakymu projektą rengianti Ramunė Sanderson, UAB „Terra Firma LT“ kraštovaizdžio architektė.
„Dėl Klaipėdos gatvės rengiamo projekto turėjome keletą darbinių susitikimų Savivaldybėje. Šiuo susitikimu su miesto bendruomene siekiame, kad miestiečiai aktyviau ir atviriau dalyvautų diskusijose, teiktų pasiūlymus, kad po to būtų kuo mažiau nežinojimo, nustebimo ir viešo pasipiktinimo būsimais pokyčiais, – akcentavo G. Kasperavičius. Skyriaus vedėjas negalėjo atsakyti, kada konkrečiai bus pradėtas ir įvykdytas Klaipėdos gatvės įvaizdžio keitimas, tačiau, specialisto nuomone, būtina gi pagaliau nusibrėžti ilgalaikes miesto tvarkybos ir urbanistikos strategijos kryptis. „Suprantama, be Klaipėdos gatvės, dar yra daug miesto teritorijų, kvartalų, prieigų, kurias reikia tvarkyti. Pavyzdžiui, jau seniai laukiami Kretingos plento tvarkymo darbai. Kai kurie projektai net yra parengti. Betgi reikia suvokti, kad reikalingų projektų įgyvendinimą lemia rajono biudžeto galimybės. Tuo pačiu būtinas ir vietos bendruomenių atkaklumas bei gebėjimas dėl savo reikmių patiems kovoti ir vystyti dialogą su Savivaldybe“, – įsitikinęs rajono vyr. architektas. Jis informavo, jog diskusijos su gyventojais dėl įvairių projektų vyks nuolatos, o artimiausias susitikimas su gargždiškiais planuojamas dėl Klaipėdos gatvės daugiabučių aplinkos tvarkybos projekto. Apie jį anksčiau jau rašyta „Bangoje“.
Du projekto etapai
„Projekto pagrindinis tikslas – Klaipėdos gatvės reprezentatyvumo ir estetikos formavimas būtent per želdinius. Mūsų užduotis – parengti topografiją ir atlikti esamų želdinių (medžių), teritorijos įvertinimą įvairias aspektais, taip pat pateikti sutvarkymo alternatyvas diskusijai su Savivaldybe ir po pristatymo jau gavome pritarimą vienai iš siūlytų krypčių“, – susitikime su gargždiškiais praėjusį ketvirtadienį kalbėjo kraštovaizdžio tvarkymo ir projektavimo įmonės „Terra Firma LT“ projekto vadovė R. Sanderson. Kitas rengiamo Klaipėdos gatvės sutvarkymo žingsnis būtų techninio projekto, specifikacijų ruošimas, kad Savivaldybė galėtų skaičiuoti darbų apimtis ir biudžetus.
Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Kasperavičius: „Klaipėdos gatvės tvarkymo projektas dar yra tik darbo stadijoje. Taigi, galutinio varianto dar nėra. Dėl to ir susitikome su Gargždų bendruomene, kad išklausytume nuomones, patarimus, pasiūlymus.“„Mes savo projektą skirstome į du etapus: 2020–2021 m. – tai realusis laikotarpis, kai pradedami gatvės pertvarkymo darbai, o antrasis etapas vystytųsi dar 10–15 metų. Šis laikotarpis apimtų platesnę infrastruktūrinę idėją. Ambicija yra pritaikyti reprezentacinę Klaipėdos gatvę saugesniam ir patogesniam judėjimui visomis transporto rūšimis bei pėstiesiems, suformuoti naujus dekoratyvius želdinių plotus“, – paaiškino R. Sanderson.
Projekto rengėjai važiuojamosios gatvės dalį keičia į nedideliam miestui būdingą centrinę gatvę. Žeminama gatvės kategorija. Kodėl taip daroma? Projektuotojai, pasižvalgę po miestą pastebėjo, kad atlikus prieš gerą dešimtmetį Klaipėdos gatvės rekonstrukciją prioritetas atiteko automobilių eismui. Kraštovaizdžio specialistai atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose centrinės gatvės plotuose, nors vaikščiojimui vietos pakanka, tačiau per retai medžių, mažai pavėsio, stinga kokybiškų dviračių takų, nykumo įspūdį palieka ir skurdžios, vasarą išdegusios vejos.
Aikštės skaidymas – abejotinas
Pro projektuotojų akis neprasprūdo ir tai, kad Klaipėdos gatvės pėsčiųjų alėjoje, kur žmonės noriai ilsisi ant suoliukų, beveik nėra pavėsio, o prie Kultūros centro – nefunkcionalus fontanas, pernelyg didelė trinkelių plynė, kurią siūloma suoliukais ir medžiais padalinti į dvi mažesnes erdves. Būtent dėl šios vietos užvirė didžiausia susirinkusiųjų diskusija. Kultūros darbuotojai teigė, kad tokia didesnė erdvė yra vienintelė miesto centre ir itin reikalinga renginiams, scenai pastatyti, transportui privažiuoti. Be to, reikia turėti omenyje, kad gatvės projektą būtina sieti su būsima Kultūros centro renovacija.
Klaipėdos gatvės tvarkymo projekto pirmajame etape planuojama atlikti esamų medžių genėjimą ir šalinimą, augimviečių gerinimą, reprezentacinio teminio gėlyno formavimą, naujų medžių pagal šiuolaikinius standartus sodinimą, numatomas želdinių ir dangų plotų nedidelis koregavimas patogesniam judėjimui pėsčiomis bei dviračiais. Taip pat svajojama apie mažosios architektūros, suoliukų, nuorodų, stendų įrengimą, autobusų stotelių atnaujinimą, du šiuolaikiškus prekybos paviljonus (pavyzdžiui, spaudos), o perteklines vejas būtų siekiama keisti daugiamečių krūmų masyvais. Taip ketinama gerinti biologinę įvairovę ir estetinį visos gatvės vaizdą.
Daugiamečiai želdiniai herbo spalvomis
Jau atliktas Klaipėdos gatvės medžių dendrologinis vertinimas. Deja, dauguma jų yra pažeisti, tačiau specialistų išvada tokia: jie bus paliekami garbingai numirti. R. Sanderson patarimu medžius būtina saugoti, tręšti, karštomis vasaros dienomis laistyti. Tačiau po kurio laiko miestiečių mėgstamus kaštonus vis tiek reikės šalinti. Karštas gargždiškių diskusijas sukėlė ir specialistės siūlymas nebijoti medžius sodinti į plytelių dangas. Mat dabar esančios naujos ir patikimos technologijos, išveistos atsparios medžių veislės, tačiau susitikimo dalyviai reiškė abejones, ar Gargždų miesto seniūnija bus finansiškai pajėgi, ar tikrai turės tiek darbo jėgos, leidžiančios prižiūrėti medžius, kitus želdinius, kad jie suvešėtų taip, jog ateityje jiems reikėtų tik minimalios priežiūros. Gargžduose yra nemažai neigiamų pavyzdžių, kad brangiai kainavę želdiniai buvo nelaistomi, apleisti nunyko ir juos reikėjo arba reikia persodinti. Žmonės minėjo ir nevykusius Kvietinių, Žemaitės gatvių želdinimo projektus, įžymiųjų „teletabių kalnelį“ prie poliklinikos. Kad reikėtų kuo mažiau darbo rankų, o tuo pačiu ir investicijų, užsienio šalių patyrimu planuojama, kad Gargžduose želdiniai būtų daugiamečiai, labiau pritaikyti pajūrio zonos klimatui. Kraštovaizdžio architektės teigimu, vienmetės gėlės reikalauja žymiai daugiau priežiūros ir keliskart brangiau kainuoja. Tačiau ji siūlė, kad būtų sodinami ne pavieniai krūmai, bet formuojami jų masyvai, o daugiametės gėlės ir kiti augalai būtų spalvingesni, galbūt net atkartotų miesto herbo atspalvius. Visgi diskusijos dalyviai neatlyžo keliskart perklausdami dėl želdynų priežiūros sąnaudų, efektyvios laistymo sistemos įrengimo kaštų.
Skulptūros ąžuolų pavėsyje
Klaipėdos gatvės kaštonų alėjoje dviaukščių daugiabučių pirmuosiuose aukštuose yra įsikūrusios įvairios parduotuvės, kavinės, kitos verslo įmonės. Kraštovaizdžio architektės R. Sanderson nuomone, dabar jau per vėlu reikalauti vieningų fasadų, tačiau vientisumą sukurtų įveista krūmelių grandinė palei pastatus. Kaip teigiamą pavyzdį ji paminėjo, kad plataus šaligatvio pilkumą prie penkiaaukščių, esančių netoli IKI, dabar labai pagyvina sodriai žaliuojanti gyvatvorė. Projekte minėtoje atkarpoje palei gatvę suplanuota sodinti ir medžius, kurie teiktų jaukumą ir pavėsį. Tačiau projekto svarstymo dalyviai irgi abejojo, ar tie medžiai reikalingi, labiau pritarė galimybei prie namų privažiuoti automobiliais, dabar gyventojams net pirkinių išsikrauti nėra galimybės.
Medžių ir daugiamečių želdinių turėtų pagausėti Klaipėdos gatvės alėjoje, kurioje yra katino, šuns skulptūrėlės. Beje, iš ten į skverelį prie „Trevenos“ degalinės planuojama perkelti ir užgožtą medinę gargždiškio skulptūrą. Mažosios architektūros elementų šioje vietoje priešais autobusų stotį turėtų atsirasti ir daugiau. Taip pat čia vietoj pažeistų liepaičių kerotų keletas ąžuolų, maumedžių, o ten stirksantį reklaminį stendą pakeistų aukštas stiebas su didelio formato valstybės vėliava.
Turint omenyje, kad ateityje keisis ir Gargždų autobusų stoties aplinka, Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatvių, Kretingos plento sankryža taptų reprezentatyvia įvažiavimo į miestą vieta.
Grožis nebūna pigus
Klaipėdos gatvės tvarkymo projekto autorės R. Sanderson pastebėjimu mieste reiktų laikytis vieningos suoliukų stilistikos: iš jau esančių labiausiai tiktų mediniai su metaliniais ranktūriais. Jie galėtų stovėti alėjose arčiau vieni kitų ar priešais vieni kitus taip sudarydami bendrystės erdves.
Dar vienas planuojamas miesto centrinės gatvės akcentas – rožių skveras atkarpoje tarp Kultūros ir Paramos šeimai centrų sulaukė ypatingo diskusijoje dalyvavusių gargždiškių palaikymo. Miestiečiai su nostalgija prisiminė, kaip prieš kelis dešimtmečius šios karališkos gėlės žydėjo prie tuometinio vykdomojo komiteto (dabar Savivaldybės pastatas). „Žydinčios rožės bylotų apie miesto istorijos tęstinumą“, – pastebėjo kažkuris diskusijos dalyvis.
Kiek rajono biudžetui atsieitų šis Klaipėdos gatvės projekto vizijų įgyvendinimas, kol kas dar nėra aišku, nes projektas yra tik darbo stadijoje. Galimos dar įvairios korekcijos, laukiama ir gyventojų pasiūlymų. Tačiau vyr. architekto G. Kasperavičiaus pastebėjimu, miesto tvarkybos ir želdinimo darbai, kad jie būtų pastebimi, sukurtų stiliaus vienovę, kainuoja tikrai nemažai. „Daugelis kritikuojančiųjų Gargždų želdynus teikia palyginimą su Druskininkais. Gerai, lyginkime: metams šis kurortas vienmetėms gėlėms iš biudžeto skiria apie
350 000 eurų, Gargždams šiemet naujiems želdynams skirta 30 000 eurų, iš jų vienmetėms gėlėms – apie 9 000 eurų.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą