Žemaitijos nacionalinis parkas: tarp kūjo ir priekalo

Nors Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ini­ci­juo­tos sau­go­mų te­ri­to­ri­jų re­for­mos gai­rių dar nė­ra, ji jau ke­lia ais­trų. Plun­gė­je su­reng­tos kon­fe­ren­ci­jos-dis­ku­si­jos apie Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko (ŽNP) at­ei­ties pers­pek­ty­vas da­ly­viai pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją, ku­ria iš­reiš­kė nuo­mo­nę, kad jo sta­tu­sas ne­tu­rė­tų kis­ti.

Aplinkos ministerija ramina, kad kol kas nacionalinių ar regioninių parkų statuso niekas nekeičia, nes tam dar nepasirengta. Nėra net galimos pertvarkos metmenų, o mokslininkų diskusijos tik planuojamos.

Nesulaukia paaiškinimų

Nerimą dėl ŽNP ateities plungiškiams sukėlė dar metų pradžioje iš ministerijos vadovų išgirstas sumanymas pertvarkyti šalies saugomas teritorijas, iš ŽNP atimti nacionalinio parko statusą ir jį suteikti Varnių regioniniam parkui. Vėliau, pavasarį lankydamasis Telšių rajone, aplinkos ministras Kęstutis Navickas tarsi ir patvirtino kalbas – konkrečiau užsiminė apie galimus du ŽNP ateities scenarijus. Arba nacionalinį parką tiesiog perkelti iš Platelių, kur šiuo metu yra šio parko direkcija, į Varnius, kuriuose yra Varnių regioninio parko direkcija, arba ŽNP priskirti Varnių regioninio parko teritorijas.

Ne vieną mėnesį laukę konkrečių paaiškinimų, kaip ir kas bus daroma, rudenėjant Plungės rajono vadovai surengė konferenciją, kurioje mėgino analizuoti ŽNP perspektyvas. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, nerimą kelia tai, kad iki šiol niekas nieko nepaaiškina. Esą nerimas apėmęs ne tik merijos atstovus, bet ir ŽNP direkcijos darbuotojus.

Kęstutis Mažeika: „Pirmiausia turi būti atlikta išsamesnė analizė, tik paskui diskutuojama apie sprendimo būdus.“

„Manome, kad nacionalinio parko statuso atėmimas ar direkcijos perkėlimas į Varnius būtų didelis nesusipratimas, nes jau anais, tarybiniais, metais buvo pripažinta, kad Platelių bei aplinkinės apylinkės labiausiai atitinka Žemaitijos geografinius, istorinius, gamtosauginius, kultūrinius ypatumus“, – tvirtino A. Krauleidis.

Anot jo, prieš kurį laiką būta kalbų, kad gal reikėtų optimizuoti ŽNP bei Varnių regioninio parko direkcijų administravimą, prie nacionalinio parko direkcijos prijungiant regioninio parko direkciją. Tačiau dabar nežinia kodėl norima daryti kur kas didesnę pertvarką.

Garsus unikalumu

A. Krauleidžio nuomone, vargu ar Varnių regioninio parko bazėje įkurtas nacionalinis parkas galėtų atspindėti visą Žemaitijos savitumą, ypač gamtos autentiką. Mat dabartinio ŽNP teritorijoje esančios gamtos vertybės yra unikalios ne tik regiono bei nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Vien Platelių ežeras unikalus tuo, kad susiformavo ne paskutinio ledynmečio metu, o anksčiau. Geologų teigimu, Platelių ežeras yra pats seniausias Baltijos regione ir vienas iš nedaugelio visoje Europoje, savitas forma, dubeniu, vandens balanso savybėmis, pelkių kompleksais. Net 82 proc. ŽNP teritorijos priklauso Europos svarbos buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Ūksmingi eglynai sukuria puikias sąlygas į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktoms lūšims gyventi ir veistis, o Platelių ežeras Žemaitijos regione yra vienintelis, kuriame išlikusi reliktinė rūšis – ežerinis sykas.

ŽNP – vienintelė Lietuvoje vieta, kur randami ežerų kultūros pėdsakai. Aukštesnėse vietose šalia Platelių ežero (Ąžuolų saloje, Kumelkaktėje) mokslininkų aptikti akmens amžiaus žmonių gyvenimo pėdsakai, o Platelių ežere – senoviniai luotai. Parkas visame Žemaitijos regione išsiskiria didžiausia alkakalnių, piliakalnių, šventviečių, laidojimo vietų gausa. Parko teritorijoje yra 4 gyvenamosios vietovės, išlaikiusios etnografinės architektūros savitumų: Beržoras, Pūčkoriai, Plateliai, Žemaičių Kalvarija.

„Tai gal jau viso to nereikia, jeigunorima vykdyti tokią saugomų teritorijų reformą?“ – retoriškai klausė A. Krauleidis.

Būtinybės nemato

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pareigas laikinai einančios Rūtos Lapinskienės teigimu, VSTT būtinybės vykdyti kokią nors saugomų teritorijų pertvarką, o ypač keisti ŽNP statusą, nelabai įžvelgia, nes nacionalinio parko statusas jam suteiktas gamtos vertybių pagrindu.

„Lietuvos teritorijos bendrajame plane, kurį yra patvirtinęs Seimas, buvo numatyta įkurti istorinių nacionalinių parkų tinklą. Aplinkos ministerija yra inicijavusi Lietuvos bendrojo plano keitimą, jame turėtų būti išguldytos ir strateginės vizijos“, – aiškino ji.

Anot R. Lapinskienės, pakeisti parko statusą nėra paprasta. Dėl bet kokios pertvarkos savo nuomonę privalo pasakyti ne tik politikai, bet ir mokslininkai. Šią savaitę tikimasi išgirsti jų žodį ir apie ŽNP ateitį. Jei mokslininkai pateiks aiškių ir pagrįstų argumentų, kad Varnių regioninis parkas iš tiesų vertas nacionalinio parko statuso, tai, pasak R. Lapinskienės, bus galima svarstyti keletą variantų. Vienas jų – išplėsti ŽNP ribas Varnių regioninio parko sąskaita, tai būtų tarsi saugomos teritorijos-salos.

„Šiemet siūlėme Aplinkos ministerijai išplėsti Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją, prijungiant prie jo Labanoro regioninį parką, nes ir taip direkcija jau yra viena, o parkai jau ir taip viena kraštine jungiasi“, – pažymėjo R. Lapinskienė.

Kęstutis Mažeika: "Pirmiausia turi būti atlikta išsamesnė analizė, tik paskui diskutuojama apie sprendimo būdus.“ Romo Jurgaičio nuotr.

Ateities nežino

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika „Lietuvos žinioms“ teigė, kad komitetas iš Aplinkos ministerijos dar nesulaukė jokių vizijų, kaip Lietuvoje galėtų būti pertvarkoma saugomų teritorijų sistema.

„Nacionalinių, regioninių parkų direkcijų funkcijos gali būti peržiūrimos, nes pastebime, kad kai kur jos dubliuojasi. Bet pirmiausia turi būti atlikta išsamesnė analizė, tik paskui diskutuojama apie sprendimo būdus“, – sakė jis.

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko patarėjas Mindaugas Bajarūnas aiškino, kad iki šiol ministerija neturi vizijos, kaip turėtų būti pertvarkoma saugomų teritorijų sistema. Nors pertvarka tikrai bus. „Kas ir kaip keisis Žemaitijos nacionaliniame parke, kol kas negalime pasakyti, nes patys nežinome. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra įpareigota pateikti galimos pertvarkos viziją. Tuomet bus pradėtos diskusijos ir per jas paaiškės, kas realiai bus daroma“, – dėstė M. Bajarūnas.

Statusas – ne tas

Geografas, kraštotvarkininkas, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas prisiminė, jog renkant vietą steigti ŽNP iš pradžių buvo galvojama apie Varnių apylinkes, nes manyta, kad nacionaliniai parkai turėtų būti kuriami pagal etnokultūrinius, istorinius, tam etnografiniam regionui būdingus kraštovaizdžio požymius, nevertinant gamtos vertybių.

„Beveik prieš tris dešimtmečius Žemaitijos nacionalinį parką steigti buvo numatyta būtent Varnių apylinkėse, tačiau tam pasipriešino žemės ūkio sektorius. Todėl teko ieškoti kitos vietos, buvo pasirinktos Platelių apylinkės“, – sakė jis. P. Kavaliausko įsitikinimu, nacionalinio parko statuso suteikimas Varnių regioniniam parkui būtų tiesiog istorinės tiesos atkūrimas.

Jis pasakojo, jog jau ne kartą buvo siūloma Varniams suteikti istorinio nacionalinio parko statusą, bet pasiūlymas vis įstrigdavo Aplinkos ir Kultūros ministerijose – jos niekaip nesutardavo, kuriai jų turėtų priklausyti toks parkas.