Pati aktyviausia šventės diena buvo šeštadienis. Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu nuo pat ryto renginio dalyviai galėjo išbandyti jėgas žvejo čempionate. Inkaro ir plūduro metimo, žuvies gaudymo, tinklo mezgimo, bučiukų pynimo ir kitose rungtyse visi norintys galėjo kautis dėl didžiojo jūros, audros ir vėjo dievo Bangpūčio prizo – didžiulės medinės žuvies ir Kuršių mariose pagauto rūkyto ungurio.
Šventės organizatoriai – Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai – kvietė pasivaikščioti po tautinio paveldo mugę, kurioje buvo galima paskanauti ne tik tradicinės Pamario krašto žuvienės, bet ir iš amatininkų rankų nusipirkti molinių gaminių, tautiniais raštais puoštų aksesuarų ar pasiklausyti akordeono muzikos.
Anot L. Rėzos kultūros centro direktorės Sonatos Vaitonienės, šventę kūrė visa Juodkrantės bendruomenė – žvejų vaikai mokė šventės dalyvius įvairių žaidimų, kavinės rėmė maisto produktais, o žvejai – žuvimi. „Tai yra visos Juodkrantės šventė“, – teigė ji.
Norint supažindinti su skirtingomis kiekvieno Pamario krašto tradicijomis, kasmet į šventę kviečiama prisistatyti vis kita Pamario krašto bendruomenė. Šiais metais buvo pakviesta didžiausia Lietuvos sala Rusnė. Į šventę atvykusios salos etnokultūros ir informacijos centro darbuotojai šventės dalyvius mokė autentiškų salos papročių.
Centro kultūrinės veiklos vadybininkė Sonata Verbučianskė vaišino tradicine ant laužo virta starkio, lyno ir karšio žuviene su bulvėmis pagal iš Rusnės salos atplukdytą receptą, o etnografė Dalia Kubilienė mokė tradicinių salos žaidimų ir Mažosios Lietuvos senosios šišioniškių tarmės – į renginį atvykę svečiai galėjo sužinoti, ką reiškia kiežas, plincai, glumzė, putrulis ir kiti šios tarmės žodžiai.
Centro direktorė Birutė Servienė renginio svečius mokė iš legendinio Rusnės žvejo Ervino Prūso perimto nėginių bučių pynimo amato. Pasak jos, tokiu žvejybos būdu su vienu bučiumi galima sugauti net 50 upinių nėgių (apie 5 kilogramus žuvies), tačiau šiais laikais bučius galima naudoti ne tik kaip žvejybos įrankius – jie gali tapti subtilia namų interjero detale.
Vakare į šventę su dumblu ir žuvimi kvepiančia velnių „svita“ valtimi atplaukęs lietuvių tautosakoje aprašomas bei jau šventės simboliu spėjęs tapti Bangpūtys ne tik įteikė dalyviams prizus, bet ir pagerbė daugybę metų Pamario krašto žvejybos tradicijas formavusius žvejus, tarp kurių buvo net 4 žvejės.
Visos šventės metu veikė Neringos žvejų istorijas pasakojanti nuotraukų paroda, kurioje buvo galima pamatyti senuosius šio krašto žvejus, o Neringos gyventojai nuotraukose galėjo atrasti savo tėvus ir senelius.
Dieną užbaigė šventinis koncertas „Kai ilsisi tinklai“, kuriame svečius linksmino grupės „Sirupas“, „4 Roses“ ir „Hiperbolė Tribute Band“, o vidurnaktį dangų nudažė šventiniai fejerverkai.
Sekmadienį Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo laikomos šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą