Žvainių žmonės patys kuria savo laimę

Žvainiai - Kretingos rajono kaimas už kilometro į pietvakarius nuo Salantų. Maždaug 250 gyventojų. Pakalnėje iš vakarų pusės erdviu slėniu prateka Salantas.

Žvainiai prasideda iškart už Salantų, o nuo kurio namo, - net vietiniai gyventojai rodė skirtingai. Kaimo gale situacija panaši, namai abipus vienos gatvės be didesnių tarpų "nubėga" per Imbarės kaimą, toliau - per Skaudalius.

Ferdinando gintarinis vėrinys žmonai

Vietiniams nė motais, kad kaimų pavadinimai prie kelio neužrašyti, žmonės čia gyvena draugiškai ir sienų tarp savęs nestato. Net gamtos grožybėmis pagal reikalą dalijasi. Legendomis apipintoji Gaidžio koplyčia, kuriai Vilius Orvydas buvo sukūręs kompoziciją "Ave Marija", o moterys iš visos apylinkės atgimstant Lietuvai ėjo prie jos giedoti, kartais priskiriama Salantams, o kartais Žvainiams. Šventaisiais vadinamus akmenis su duobutėmis dar iš žalvario amžiaus, pasak vienų, turi Imbarė, pasak kitų - Žvainiai. Be to, visus šiuos Salantų regioniniame parke įsikūrusius kaimus jungia ta pati upė, užliejamos pievos, gamtininkų stebimas paukščių takas su griežlių būstais.

Akmuo su duobute it magnetas traukė, kad jį paliestum

Žvainiai visą laiką augo, ypač - per melioraciją, kai kaimą artino prie Salantų, gatvė pradėjo šakotis, aptūpė alytnamiais, tačiau dauguma vietinių žvainiškių - nebūtų žemaičiai - liko kur gyvenę - senuosiuose Žvainiuose. "Čia gimiau, augau, čia ir numirsiu", - kalbėjo po tėvo mirties į gimtąją sodybą pas mamą iš Klaipėdos su šeima sugrįžęs Pranas Žabinskas. Šis žvainiškis - Pranų dinastijos atstovas. "Kaip pradėjome nuo prosenelio Pranais vadintis, taip jau šešios Pranų kartos esame - ir anūką Pranu sūnus Pranas pavadino", - didžiavosi.

Kaubrių gyvenamasis namas ir pirtis

Tėvų žemę P. Žabinskas atsiėmė sulaistytą krauju ir ašaromis. Atgulė joje po pušimis pokario rezistentai. Nearė, nelietė Žabinskai ir krūmynų, kuriuose buvo sušaudyti žydai. "Prigrasino ne tik iš namų neiti, bet ir užuolaidas liepė užsitraukti - jei sujudės, kulkosvaidžio seriją paleisti grasino", - Joanai Žabinskienei apie pokario baisumus pasakojęs uošvis.

70-metei Petronėlei Vaičienei, kuriai pačiai teko išgyventi pokario sukrėtimus, iki šiol gaila senųjų melioracijos išgriautų sodybų. Tuo tarpu šiandien reikalai su melioracija prasti. Ir viename, ir kitame kieme aiškino, jog drenažai užsinešę, laukai šiandien vėl plūsta, naujos melioracijos reikėtų.

P. Vaičienei kultūros renginiai patinka: "Nereik nė mokėti, o linksma."

Tačiau su gamta žvainiškiai nesiginčija. Buvęs salantiškis Ferdinandas Kaubrys iš atgyvenusios guobos pasidarė dailų tvirtą stalą ir į pirties lubas kelias lentas suguldė. Prieš 30 metų itin gražioje vietoje už 7,5 tūkst. rublių įsigytą sodybą pavertė šviesia oaze, o idėjų sakė turįs iki visų savo dienų pabaigos. Viską daro savo jėgomis. "Anei viena ronka doud, kita atem", - taip atsakė užsiminus apie Europos Sąjungos paramą. Ferdinandas iš gintaro daro įspūdingus papuošalus, yra dalyvavęs tarptautinėje parodoje Vilniuje, jo dirbinių yra galerijose.

Anot P. Žabinsko, žmonės kaime - nuoširdūs ir draugiški, nebūna nei ginčų, nei peštynių

Visų gabiųjų žvainiškių per dieną neapeisi. Vilma Rimkienė siuvinėja, Gabrytė Kitelytė mezga, Aina Brazdeikienė iš žolynų ir gėlių daro paveikslus, Algis Daukantas drožinėja Užgavėnių kaukes, o kiek dar dainuojančių - jas į folkloro ansamblį "Imbarietės" žvainiškė Aušra Dvarionienė subūrė.

Pasak A. Dvarionienės, Žvainiai, atkūrus nepriklausomybę, 15 metų miegojo, o tada nuo kultūrinio sujudimo senojoje Imbarėje atskriejęs impulsas atvėrė "bomžų" namais vadintus Žvainių kultūros namus, ir visoje šitoje Salantų pusėje prasidėjęs naujas gyvenimas.

Pagerbdami rezistentų atminimą, valstybė, vietiniai gyventojai ir JAV lietuviai susidėję kryžių pastatė

Dar vieną moterį, tik Imbarėje gyvenančią - Bronę Buivydienę, - žvainiškiai net aukso gabalu pavadino. Ypač už tai, kad Žemės ūkio kooperatinę bendrovę sukūrė. "Priima pieną iš visų, nesvarbu, kad ir vieną karvę žmogus teturi, ir gauna po 78 ct už litrą, juk visai padoriai", - kalbėjo P. Žabinskas.

Džiaugėsi žvainiškiai dar vienu uždarbio šaltiniu - bendra Lietuvos ir Norvegijos žuvies įmone, kurioje ir vietinis Raimondas Preibys su žmona verslą plėtoja. Anot įmonėje dirbančios Grasildos, gal 6 žvainiškės įmonėje darbuojasi, dirba ir vyrai, ir iš kitų kaimų. Ir į Norvegiją daug vietinių išvažiuoja dirbti, šeimininkas esąs geras, duoda uždirbti. "Fasuojame lašišas, krevetes, jūros lydeką", - pasakojo Grasilda.