- Po to, kai buvo inauguruotas Džo Baidenas (Joe Biden) ir prisiekė naujieji Senato nariai, paaiškėjo, jog Jungtinėse Valstijose įsivyravo vienvaldystė - visi svarbiausi valdžios instrumentai atsidūrė vienos partijos, t.y. demokratų, rankose. Kiek tai gali kelti grėsmę išgirtajai amerikietiškajai demokratijai?
- Manau, situacija yra dar blogesnė, nei vienos partijos vienvaldystė, ypač stebint pirmuosius naujosios administracijos darbus skatinant migraciją iš Lotynų Amerikos šalių. Atrodo, jog kol demokratai per artimiausius aštuonerius metus nepatirs galingo politinio bankroto, mes tikrai Jungtinėse Valstijose stebėsime itin „demokratiškos" demokratijos siautėjimą...
Žinoma, būtų galima palinkėti Donaldui Trampui (Donald Trump) gero ir pasvarstyti apie jo galimybes dalyvauti rinkimuose jau po ketverių metų, tačiau vaizdelis, kurį matėme, kai į šią rinkiminę kampaniją prieš jį buvo mestos visos pačios juodžiausios technologijos, apie kurias aš galėčiau tik pasvajoti kur nors Turkmėnijoje ar Tadžikijoje, tai jo sėkmės būtų be galo sunku tikėtis...
Man iki šiol net sunku patikėti, kad visa tai vyko Jungtinėse Valstijose. Todėl, manau, netrukus pamatysime, kaip naujoji administracija pradeda dorotis su D.Trampo „raudonsprandžiais" ir tai vyks kur kas žiauriau, negu kas nors mėgino įsivaizduoti...
- Taigi, pirmasis Džo Baideno darbas - migracijos skatinimas, anuliuojant visus D.Trampo potvarkius šiuo klausimu. Nejaugi didžiausia Amerikos problema - kiek nuslūgusi migrantų į JAV banga? Kodėl šis užsiėmimas, įskaitant ir Meksikos sienos statybų nutraukimą, staiga tapo prioritetiniu naujosios Baltųjų rūmų administracijos darbu?
- Viską paaiškins dar kitas žingsnis, kurį neišvengiamai žengs ši administracija ir tai bus visų šitų migrantų įteisinimas ir įpilietinimas, t.y. pilietybių jiems padalijimas. O tikslas labai paprastas: tai yra amžinasis demokratų partijos elektoratas, kuris bus gausinamas pirmiausiai migracijos pagalba.
Tai užtikrins demokratams ir visai juos supančiai kompanijai galimybę valdyti Jungtines Valstijas ilgą laiką. Šie žmonės niekada nemąstė ir, matyt, niekada nemąstys apie Jungtinių Valstijų interesus arba per žmonių, sukūrusių šią valstybę, interesų prizmę.
Jie mąsto vienadienėmis kategorijomis ir tik savo asmeninės naudos kontekste. Todėl artimiausiu metu stebėsime naują invaziją į Ameriką iš viso pasaulio.
- Tuo metu D.Trampas prasitarė apie siekius kurti Patriotų partiją, nes, matyt, nusivylė gausiomis respublikonų išdavystėmis. Ar gali tokia partija tapti ta trečiąja jėga, galėsiančia pakeisti JAV politinį žemėlapį?
- Tokių bandymų skurti „trečiąją jėgą" buvo ir anksčiau JAV istorijoje, tik visi jie baigėsi šnipštu - per 250 pastarųjų metų tokia jėga, kuri būtų lygiavertė respublikonų-demokratų duetui, taip ir neatsirado.
Žinoma, D.Trampas taip pat gali pabandyti, tačiau, turint galvoje, jog jam bus uždaromi visi įmanomi keliai gauti finansavimą, didelių galimybių išnaudoti šią politinę platformą savo sugrįžimui į didžiąją politiką jis neturės.
Reikia dar suvokti, ar jis tą partiją kurs rinkimams laimėti, ar tik savo paties nugarai pridengti?
Turint prezidento poziciją ir pakankamai didelį palaikymą respublikonų partijoje bei Senate, šitaip pralošti šiuos rinkimus galėjo tik žmogus, kuris itin menkai susigaudo politikoje. Todėl nemanau, kad reikėtų iš jo tikėtis labai efektyvių veiksmų kuriant partiją ar su ja mėginant ką nors nuveikti JAV politinėje padangėje.
- Tačiau grįžkime prie Dž.Baideno: ko vertos visos jo inauguracinės kalbos apie „šalies vienybę", kai pastaruosius 4 metus stebėjome precedento neturinčią D.Trampo ir jo šalininkų pjudymo, persekiojimo ir visokeriopo blokavimo kampaniją? Ar toks asmuo, atstovaujantis tokiai destrukcinei partijai, gali ką nors suvienyti?
Turime labai aiškiai suvokti, jog politikoje tarp žodžių ir darbų yra milžiniškas skirtumas.
Dž.Baidenas nėra tas lyderis, kuris galėtų vesti Jungtines Valstijas į naujus iššūkius.
Korupcinės istorijos su Kinija, kaip pagrindine jo politine rėmėja, o taip pat ne ką gražesnės jo šeimos korupcinės istorijos su Ukraina rodo, jog šitas žmogus asmeninius interesus stato aukščiau visų kitų ir tik prie savo interesų, jeigu tai sutampa, jis priduria ir Jungtinių Valstijų interesus.
Todėl ir šiuo „visų piliečių vienybės" klausimu mes neturėtume puoselėti jokių iliuzijų.
- O kaip tokiu atveju keisis naujosios administracijos santykiai su Europa, kas mums būtų itin aktualu?
Siekiant, jog pasaulio lyderiai užmerktų akis į minėtus Dž.Baideno politikos niuansus, bus masiškai naikinama tai, ką D.Trampas laikė savo sėkme bei pergale: taigi, vėl bus užsimerkta į tai, jog Europos valstybės nefinansuoja NATO bloko, bus grįžta prie branduolinių sutartėlių su Iranu, užmerktos akys į kinų dominavimą Europos rinkoje ir tos rinkos jiems bus dar labiau atvertos...
Visi šie dalykai yra priimtini ir Europos lyderiams, kurie iš esmės niekuo nesiskiria nuo paties Dž.Baideno. Tam tikras oligarchatas, kuris šiandien valdo Europą, yra Dž.Baideno lygio ir jie kuo puikiausiai susitars.
- O kaip Dž.Baidenas sutars su Vladimiru Putinu? Ar jis turi galimybių, kaip nors paveikti Kremliaus politiką?
- V.Putino politikai daugiausiai kenkė D.Trampas, kuris realiai stabdė pasaulinius Kremliaus planus bei invazijas. Galima netgi pasakyti taip: vienintėlę teigiamą įtaką Rusijos politikai padarė D.Trampo administracijos sprendimai.
O tikėtis, jog Dž.Baidenas, kuris buvo viceprezidentu liūdnai pagarsėjusio Barako Obamos (Barack Obama) laikais, nuveiks ką naudingo Vakarų pasauliui, neverta. Jis turėjo galimybę vykdyti gana efektyvią politiką Rusijos atžvilgiu kaip tik tais momentais, kai Rusija pasaulyje sukūrė pagrindines problemas - pirmiausia tai Krymo okupacija ir Donbaso krizė.
Tačiau nieko nepadarė. Kad jis dabar užsiimtų kažkokia kita politika? Nejuokaukime šitaip... Manau, kad bus ieškoma susitarimų „po stalu" su Rusija ir įsivaizduoju, jog šiandien V.Putino administracijos žmonės trina iš džiaugsmo rankas...
- Tikriausiai, ir mums dėl to nieko gero?
- Visiškai... D.Trampo politika buvo gana prognozuojama - buvo galima suvokti ir JAV interesus, o ir suprasti, kaip jis veiks vieno ar kito iššūkio atveju. Su Dž.Baidenu gi viskas dėliosis taip, kaip jam pavyks susitarti su Kremliaus publika.
- Na, o kaip dėliosis Irano branduolinės sutarties reikalai. Ar gali taip būti, jog dėl jos pasirašymo Dž.Baideno administracija aukos Izraelio saugumo interesus?
- Manau, aukos... Jeigu pažvelgsime, kas vyko per gana ilgą laiko tarpą - Klintono (Clinton) ir Obamos kadencijas - tai Izraelio problemos per tuos 16 metų buvo nesprendžiamos.
Kaip tik tada buvo daromi įvairūs keisti susitarimai su Iranu, kurie ne tik nedidino Izraelio saugumo, bet atvirkščiai - leido Iranui vystyti savo atominę ginkluotę ir pavertė jį labai pavojinga regiono jėga. Turint omenyje, kad tai yra žmonės, kliedintys apie tai, kad Izraelis turi būti sunaikintas, tai visa demokratų veikla Irano atžvilgiu buvo tiesiogine prasme antiizraelietiška.
D.Trampo pozicija įnešė visišką aiškumą Artimųjų Rytų politikoje ir rezultatai, kurių jis ten sugebėjo pasiekti, yra tiesiog fenomenalūs, turint galvoje dešimtmečius ten vykusias pjautynes. Tačiau dabar šitiems pasiekimams ateina galas.
- Daugelis dabar pastebi, jog Dž.Baidenas gana sunkiai vaikšto, sunkiai skaito iš lapelio, ne itin jam sekasi rišliai be popieriaus kalbėti, galūnės virpa - žmonės net lygina jį su Brežnevu...
- Aš manau, kad kaip tik dėl šių nuostabių savybių jis ir buvo pasirinktas. Galiu priminti kitą garsų prezidentą - Ronaldą Reiganą (Ronald Reagan), kuris, po to, kai buvo sužeistas pasikėsinimo metu, skirtingai, nei buvo informuojama visuomenė, daugeliu atvejų buvo neveiksnus, sunkiai priiminėjo sprendimus ir už jį Ameriką valdė patarėjų grupė.
Kaip tik šis Reigano valdymo laikotarpis yra laikomas efektyviausiu periodu, per kurį buvo pasiekti visi ekonomikos stebuklai. Aš manau, kad ir čia turėsime panašią situaciją ir visi melsis, kad ponas Baidenas nenusičiaudėtų taip stipriai, kad po to jau nepakiltų iš ligos patalo...
Kalbėjosi Ričardas ČEKUTIS, Respublika.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą