Benhardas Calzonas dar Atgimimo pradžioje su jam būdingu humoru save ėmė pristatinėti kaip nepriklausomą kompozitorių. Ir iš tiesų jis nepriklausomas, nes sukurtos dainos, kurias atlieka scenos grandai Stasys Povilaitis, Birutė Petrikytė, Viktoras Malinauskas ir kiti, nėra jo pragyvenimo šaltinis.
Tad jis turi dar ir verslą, kurio pobūdis nuolat kinta.
Kuo Jums patraukli Klaipėda?
Aš esu gimęs Šiauliuose, ten augau ir brendau. Yra didelis skirtumas tarp klaipėdiečių ir šiauliečių bendruomenių. Šiauliuose bendruomenė labai uždara, Klaipėdoje - nuolat kintanti ir atvira. Man tai savotiškai žavinga.
Kurios Klaipėdos viečiukės Jus yra pakerėjusios?
Vienareikšmiškai - Olando kepurė. Buvo pakerėjusi... Aš čia atvažiuodavau dar sovietmečiu, kai ji tebebuvo pasienio zonos teritorijoje. Užtai ne kartą buvau sulaikytas, kaip ketinantis pabėgti į Švediją... Tačiau dabar man gaila Olando kepurės prieinamumo. Neatsirado žmonių protų ją išsaugoti, o ir visos priekrantės kerintį grožį palaikyti. Olando kepurę, priekrantę veikė gamtos stichijos. Tačiau kur kas labiau čia pasidarbavo žmonės. Dvikojų niokojimo pėdsakai - kiekviename žingsnyje. Praradome labai gražų natūralios gamtos kampą. Man asmeniškai Olando kepurė yra ir biografijos dalis, nes čia buvo filmuojami mano sukurtų dainų, kurias atliko Malinauskas, Petrikytė, Stasilevičiūtė, vaizdo klipai. Kada nors sėdėsiu, žiūrėsiu tuos klipus ir dūsausiu - kokia nuostabi kadaise buvo ta nutrypta ir nusiaubta Olando kepurė...
Kurioje miesto užeigoje mėgstate lankytis?
Mėgčiau lankytis senamiesčio kavinukėse. Bet dabar prasidėjo automobilių statymo problemos. Tai mieliau pasimatymus skiriu bei valgau arčiausiai darbo esančiame "Liepžiedyje".
O kas nepatinka, galbūt erzina ir nervina Klaipėdoje?
Žinot, gal tai ir ne urbanistinių procesų kaltė. Gal aš esu konservatorius. Labai mėgdavau - ir tą darydavau turbūt kas antrą vakarą - nuvažiuoti į Palangą, į Jono Basanavičiaus gatvės "televizorių" - "Elnio ragą". Mane tiesiog kerėjo tos gatvės kaštonai, lesyklėlės paukščiams prie medžių. Iškirto, išrovė. Basanavičiaus gatvė pasidarė tokia sterili. Tas jos stilingumas mane tiesiog užknisa. Nebevažiuoju... Ir tarsi tyčiodamiesi iš manęs Klaipėdos išminčiai lygiai taip pat "sumaketavo" Martyno Mažvydo alėją, kurioje daugelį metų gyvenau. Sterilu, stilinga, bet negyva...
Mane erzina Klaipėdos žiedinės sankryžos. Užuot šalinusi tas katastrofas, miesto valdžia kas trejus metus vis kloja asfaltus tose pačiose gatvėse. Norėčiau būti kelininku, kuriam kas trejus metus užsakytų vis tuos pačius darbus. Jų užtektų man, mano vaikams, anūkams ir proanūkiams...
O kokia būtų Benhardo Calzono Klaipėdos ateities vizija?
Tik jau ne tie tvartai, stiklainiai... Manyčiau, architektūra turėtų artėti, o ne tolti nuo praeities Klaipėdos architektūros. Kas matė mieste prie jūros, kuriame nuolat siaučia vėjai, tokių dydžių langus?
Bet juk technologijos pažengė taip, kad dideli langai nepraleidžia nei drėgmės, nei vėjo. Gyventi šviesoje gražiau...
Su nuolat įjungtais kondicionieriais? Paklauskite verslininkų, kurie verčiasi, tarkim, patalpų nuoma, kiek jiems tokios šviesios patalpos atsieina. Apskritai aš nebesuprantu, kam reikalingi architektai, jeigu jie projektuoja kaip du vandens lašai panašius tvartus ar stiklainius? Jeigu aš parašyčiau dainą, kuri primintų kokią nors melodiją, mane tuoj apšauktų plagiatoriumi. Architektams - nieko...
Norėčiau juos bent kiek apginti,- kas turi pinigų, tas turi ir savų reikalavimų - greičiau, pigiau... Kitaip nei Jūs, jie - priklausomi.
Muzika kuriama viso labo iš dvylikos garsų. Ir kiekvienas kompozitorius tik iš tų dvylikos sugeba išgauti dar negirdėtas melodijas. Tai gal ir architektai, turėdami kelių, gal keliasdešimties rūšių kaladėlių, galėtų išgauti ne plagiatus, o šedevrus?
Esate žmogus, nuolat besisukinėjantis kultūrinėje aplinkoje. Kaip vertinate Klaipėdos kultūrinį gyvenimą?
Tokiame dideliame mieste nėra Dramos teatro. Muzikinis gal greitai sugrius, pūstelėjus didesniam vėjui. Vienintelė Koncertų salė... Šiauliai, Panevėžys, net Ukmergė turi arenas. Ir ne tik arenas, bet ir bigbendus, orkestrus, džiazo kolektyvus. Klaipėdiečiai save esą propaguoja Vilhelmui Čepinskiui atidavę Klaipėdos vardą. O tame orkestre - nė vieno klaipėdiečio. O kiek talentingų muzikantų - stygininkų ir pučiamųjų - šlaistosi Klaipėdoje, nerasdami pritaikymo. Mes net dūdų orkestro neturime. Neleis kariškiai Pranciškaus Memėno orkestrui miesto šventėje groti, ir - šventė be orkestro.
Bet kultūra gal ir ne nuo orkestrų, o nuo tualetų prasideda. Kadangi tos problemos niekaip nesiseka išspręsti, nepatentuodamas siūlau autobuso maršrutą į tualetą Melnragėje.
Tai kad jis, už milijonus suremontuotas, nuolat užrakintas...
Bus maršrutas, tualetą teks atrakinti!
Kalbino Gražina JUODYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą