Gandrų lizduose jau matyti jauniklių galvelės

Gandrų lizduose jau matyti jauniklių galvelės

Esame prie pat vasaros slenksčio. Karštis, kurį patyrėme paskutinę gegužės dekadą, atlėgo, tačiau to ir reikėjo tikėtis. Panašus scenarijus kartojasi kasmet, o gamtoje atvėsimai reikalingi augimo, vešėjimo pusiausvyrai išlaikyti. Dabar norime tikėti, kad ši vėsa laikysis neilgai ir vasaron mus palydės jei ne karštis, tai maloni šiluma.

Beje, esant prie vasaros, reikėtų atminti, kad dažną birželį, pirmąją jo dekadą, Lietuvoje būna šalnos. Net nežinia, kaip jas vadinti – paskutinėmis pavasario ar pirmomis vasaros šalnomis. Tačiau apie birželio 5–10 d. jos pakenkia žemumose durpingame dirvožemyje ar priesmėlyje augantiems kultūriniams augalams. Nelaukiame tokių šalnų, nes jos gali sunaikinti bulvienojus, kitas daržo kultūras, gėles. Mažiausiai nukenčia laukiniai augalai, nes jų lapai jau sutvirtėjo – tokių šarma tiesiog neįkanda.

Diena jau labai ilga, ji ilgės dar beveik mėnesį. Ir dabar šviesusis paros metas toks, kad jo pakanka viskam: darbams, poilsiui, ir jo dar lieka. Kas turi jėgų, šį likusį laiką gali skirti gamtoje vykstantiems procesams stebėti arba nors juos pamatyti. Tą padaryti nėra lengva.

Štai praėjusį sekmadienį ir šeštadienį pulkas gamtininkų mėgėjų ir profesionalų, sukviesti Lietuvos gamtos fondo, prie Nemuno ekologiškai ūkininkaujančio Eriko Laicono ir jo šeimos ūkyje bei jo apylinkėse surado net 700 rūšių augalų, grybų, gyvūnų. Patikėkite, tai labai daug. Mums ne visiems būtų lengva atpažinti ir mažesnį skaičių rūšių. Tokios pažinimo šventės – puiki iniciatyva, į kurią atsiliepia jaunimas, moksleiviai. Tai teikia vilčių, kad savo gamtos mes tikrai nepamiršime.

Inkilus jau paliko varnėniukai, Ventės rage sugauti pirmieji šios rūšies skraidantys jaunikliai. Skraido kieliukai, strazdžiukai, pirmųjų vadų vieversiukai. Daugelis paukščių peri ar perės dar bent kartą.

O gandrų lizduose jaunikliai jau ūgtelėjo. Pro lizdo kraštą matyti jų galvelės. Kol kas mažieji dar netvirti, ypač jų kojos, tad atsistoti jie negali. Tokiu metu iš lizdų neretai išmetami ar iškrinta gandrų jaunikliai. Tėvai pagal tik jiems žinomus požymius nusprendžia, kad augti ir tapti visaverčiais paukščiukais jie negalės, todėl atsisako juos maitinti.

Ką daryti mums? Jei jaunikliai sveiki, galima pabandyti juos įkelti į lizdus. O gal tėvai apsigalvos? Jeigu jie sveiki, išžiodę snapą įpilkite šalto vandens, duokite lesti šviežios mėsos ar žuvies ir skambinkite gyvūnų globėjams. Tačiau žinokime, kad žmonių užauginti gandriukai vargu ar taps tikrais laukiniais gandrais. Tai mums labai svarbu žinoti.

Komentaras buvo skaitytas per LRT radiją

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder