Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Sveiki

Savaitėlė Egipte pralėkė tarsi mirksnis. Pasakyčiau, mirksnis rojuje. Nuskridus ten, negalėjau patikėti, kad Lietuvoje gali snigti, kai mes Hurgadoje maudėmės jūroje, svilome saulėje. Bet, atvirai kalbant, aš prie tos jūros ir tebuvau gal du tris kartus. Nes visą laiką, nusipirkusi vietinių kelionių bilietus, - ant ratų ir ant ratų. Buvo kelios paros, kai neteko sumerkti akių visai - kelionės į Kairą ir Liuksorą truko po parą. Grupės, su kuria atskridau iš Lietuvos, bendrakeleiviai paskutinėmis dienomis Egipte jau ėmė tramdyti: "Na, tu spjauk į viską ir bent kiek pailsėk. Kokios čia tau atostogos?" O man knietėjo kuo daugiau pamatyti, sužinoti, paragauti, pauostyti, pačiupinėti. Egipte labai patiko, bet aš juk nežinau, ar jame teks pabuvoti dar kartą.

Per savo smalsumą Hurgadoje įgijau krūvas draugų arabų. Taip susiklostė, kad net "sudalyvavau" kelių iš jų sunkesniuose gyvenimo momentuose. Bet apie tai jau rašysiu kelionių reportažuose "Šeštadienio" priede. Juose ketinu papasakoti visai ne apie paradinį, faraoninį, didingą Egiptą, o apie mažų žmogelių egzistenciją piramidžių, šventyklų paunksnėse. Per tai supratau, kodėl jie apgaudinėja turistus, o paskui meldžiasi Alachui taip, kad daugelis nuo galvų daužymo į žemę vaikšto su mėlynėmis ant kaktos.

Išvykdama į Egiptą Jums pažadėjau, kad pasiklausysiu, ką gieda paukščiai, iš Lietuvos į Egiptą atskridę žiemoti. Deja, nė vieno "lietuvio" nesutikau. Reikės aiškintis su ornitologais, kur jie Afrikoje apsistoja žiemoti. Tikriausiai kur nors prie Nilo, aplink kurį klesti žaluma. Hurgadą supa vien dykumos ir tokie pat nykūs pliki kalnai. Tačiau jie nuostabūs, kai juos nuplieskia iš Raudonosios jūros patekanti saulė. Tai panevėžietis ponas Vytas sumanė, kad reikia nufotografuoti iš jūros pakylančią saulę. Mes juk Lietuvoje ją tematome panyrančią į Baltiją. Be kita ko, bendradarbius turėjau ilgai įtikinėti, kad nufotografuota kylanti saulė virš Egipto yra saulėtekis, o ne saulėlydis...

Na, o rytoj jau vėl kalbėsime ne apie rojų Egipte, o apie kasdieninius pragarėlius mūsų Lietuvėlėje. Tačiau, kaip patyriau vakar, jau sėdėdama įprastinėje darbo vietoje, turi dėl ko žmonės ir pasidžiaugti...

GRAŽINA