Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Nepriklausoma Lietuva

Ponas Vytautas, matydamas, kaip niokojama Vasaros koncertų estrada, pirmiausia kreipėsi į girininką. Šis tik gūžtelėjo pečiais: "Nepriklausomoje Lietuvoje niekas niekam nepriklauso", - pajuokavo ir tiek. O Vytautui, aplink estradą vaikštančiam su savo draugais ir vaikaičiais, skauda širdį, kai mato išvežamas duris, lupinėjamus metalus. Pasak jo, čia atvažiuojama tiesiog su krovininėmis mašinomis ir išlupinėjama viskas, kas tik įmanoma. Gailėdamas, kad žūsta toks turtas, p. Vytautas net policininkus iškvietė. Bet kas iš to? Tuo metu vagišių nebuvo. Policininkai atvažiavo ir išvažiavo.

P. Vytautui tiesiog baisu, kad nebaudžiami vagys įsidrasinę pradės niokoti ir transformatorinę. Kas bus tuomet?

Beje, vienas tualetas turbūt statyboms jau nuardytas. Tad lygiai taip pat gali nelikti ir antrojo.

Turėjome bent vieną didelę "salę" koncertams. Atrodo, jos jau šią vasarą nebeturėsime. Ir, regis, kaltinti nebus ką. Nepriklausomoje Lietuvoje niekas niekam nepriklauso?

Nors kiemo nėra...

Ponia Genovaitė sakė jau numynusi visų valdiškų namų slenksčius, norėdama išsiaiškinti, kodėl Šturmanų gatvės 20-ojo namo gyventojai turi mokėti už kiemo valymą, nors to kiemo ir nėra.

Na, būkit atidesni

Šioje skiltyje jau kelis kartus autobusų ir mikroautobusų vairuotojai buvo prašomi privažiuoti arčiau šaligatvių. Gal kurį laiką ir atsižvelgė į keleivių prašymus. Tačiau, regis, vėl užmiršo. Nes aną dieną neįgalioji p.Albina vėl maldavo vairuotojų privažiuoti prie kelkraščių. Vairuotojai, na, būkit atidesni.

Prašymas

Juk taip būna, kad kam nors nereikalinga tai, kas kitam yra didelė svajonė. Ponios Ramutės dukrelė labai nori persų veislės kačiuko. Jei turėtų pinigų, ponia nupirktų. Bet... P. Ramutė tiki, kad kam nors gal tie persų veislės kačiukai visai nereikalingi, ir jų net neturi kur dėti. Ji viliasi, kad kas nors į jos prašymą aatsilieps. Tel. 8-611 17730

Paguodai

Kiekvienam žmogui gyvenime reikia nešti jam skirtą kryžių. Ir kiekvienam atrodo, kad jo kryžius yra sunkiausias. Vienas žmogus karštai meldė palengvinti jo kryžių. Apvaizda susimylėjo ir pakvietė nusimesti savąjį ir išsirinkti tokį kryžių, kuris jam būtų pagal jėgas ir patiktų. Ilgai žmogus "matavosi" kryžius. Auksinis buvo per sunkus. Tašyto akmens tuoj sutrynė pūsles ant pečių. Medinis buvo per ilgas. Kai jau buvo pasimatavęs daugelį kryžių ir kone praradęs viltį atrasti tinkamą, staiga kampe pastebėjo dar vieną - nematuotą. Kai užsidėjo ant pečių, atrodė kaip sykis. Toks patogus ir lengvas. Padėkojo žmogus apvaizdai ir išėjo patenkintas. O jau eidamas, apčiuopė kažkokius pažįstamus įdubimus, šaršalus. Ir žmogus suprato, kad iš daugybės kryžių jis vėl išsirinko savąjį...

GRAŽINA