Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Gerų žmonių esti

Vakarykštė laikraščio publikacija "Timūro laikai praėjo" "užvedė" mūsų skaitytojus diskusijoms. Gal koks tuzinas teigė, kad dabar pas mus dėmesys elgsenos normoms labai susilpnėjęs.

Apie tai nebekalbama nei mokyklose, nei namuose. Ponia Vaidilutė sakė, kokias pamokas kadaise yra gavusi iš mylimos mokytojos: "Gal penktokai, gal šeštokai buvome vežami ekskursijon į Rygą. Artėjant prie šio miesto, mokytoja perspėjo: "Vaikai, mums labai daug teks važiuoti troleibusais, tramvajumi. Latviai labai kultūringi žmonės. Jeigu jūs sėdėsite, o vyresni žmonės neturės kur atsisėsti, jie galvos - iš kur tokie nekultūringi vaikai čia atsirado?" Tokio priminimo mums pakako, kad nuo sėdynių strykčiotume netgi tuomet, jei tramvajus ar autobusas buvo apytuštis: labai jau norėjome pasirodyti kultūringi... Tas laiku ir vietoje perspėjimas "užsiantspaudavo" visam gyvenimui. Netgi dabar, kai jau galėčiau ramiai sėdėti įlipus į autobusą žilstelėjusiam žmogui, vis dar tebestrykčioju, užsimiršusi, kad jau kažkas turėtų stryktelėti man į autobusą įlipus". Deja, tokio vaikų, paauglių dėmesio nei Vaidilutė, nei kiti mintimis dalijęsi pašnekovai nesulaukia. "O besilaukiančios moterys autobuse gali pilvą ant sėdinčio jaunuolio galvos pasidėti, tas nė nekrustels, "susidomėjęs" peizažais pro langą", - teigė ponia Elena, auginanti tris vaikus. Ji stebėjosi - ar tie jaunuoliai augo be tėvų, ar jie neturi seserų, kurios gimdo vaikus? Negi jiems reikia atskirų paskaitų suvokti elementarius elgsenos dalykus? Ponia Elena prisipažino, kad su vaikais važiuodama į Melnragės paplūdimius, kitaip nei daugelis motinų, saviškių nebruka ant sėdynių ir kitų žmonių nuo jų nevaiko. "Manau, kad nuo vaikystės įpročių viskas ir prasideda. Vaikai ir išauga su nuostata - man priklauso sėdėti, o kitiems - stovėti", - mano ji.

O ponia Dalia, perskaičiusi apie praėjusius Timūro laikus, su tuo nesutiktų. Tiesa, jos atvejis - kiek kitoks nei aprašytieji publikacijoje: Smiltynėje išseko telefono baterija, o paskambinti jai žūtbūt reikėjo. "Kreipiausi į tris praeives, nes tris kartus turėjau skambinti, prašydama leisti pasinaudoti jų mobiliaisiais. Nė viena neatsisakė",- sakė Dalia. Ji tai įvertino kaip žmonių geros valios pasireiškimą.

Prašymas

Ponas Stasys prieš kiekvieną "Teleloto" tiražą perka po 20-30 bilietų. Kadangi beveik niekada nelaimi net 2 Lt, jis labai prašo žaidimo organizatorių bilietams naudoti minkštesnį popierių: "Tiek gero popieriaus per nieką nueina. Jeigu būtų minkštesnis, tai bent jau tualete galėčiau jais pasinaudoti..."

GRAŽINA