Gražinos skiltis

M. Mažvydo alėjos patriotė

Ponia Izolda gyvena M. Mažvydo alėjoje, viename iš karo belaisvių vokiečių statytų namų. Jos buto langai - į alėjos pusę. Per Gintauto Jonkaus skulptūros "Žaibas" ant dar vieno alėjos suoliuko atidengimo ceremoniją pačiupo man už rankos sakydama, kad privalau išklausyti. Klausiausi įdėmiai: "Negaliu atsidžiaugti tomis visomis skulptūrėlėmis - jų meniškumu. Pro langus matau, kaip vaikai, mamų vedami iš Vaikų poliklinikos, būtinai paglosto šuniuką, papeša mergytę už kasytės. Alėja pražingsniuoja spalvingas vaikų darželio būrelis. Būrelio auklėtojos 3-4 metukų vaikučiams kažką pasakoja. Jie irgi skulptūrėles paglosto. Manau, tie vaikai, prisilytėję prie estetikos ir grožio, niekada skulptūrų neskaldys ir negriaus. Skulptūras fotografuoja užsieniečiai turistai, prie jų savo vaikučius pastato ir klaipėdiečiai, čekštelėdami fotoaparatų mygtukus. Labai norėčiau, kad miestelėnai kojinėmis, kepurėmis nedabintų tų skulptūrėlių. Nes tos "puošmenos" paslepia jų meniškumą ir grožį, sumenkina skulptorių darbus", - savo "koncepciją" dėstė Izolda. Man atrodo kiek kitaip, nes kalėdiniu periodu vienas neoficialus klaipėdiečių klubas dėjo daug pastangų papuošti skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo mergytės ir berniuko skulptūrėles kalėdiniais drabužėliais. O kaip tokios iniciatyvos atrodo patiems skulptoriams, miestelėnams?

Senjorai

Dažnas senjoras, kurio vaikai ir anūkai užsieniuose, dūsauja - Klaipėdoje vyresniajai kartai nesą kur nueiti, nes visur karaliauja jaunuomenė, labai kreivai žiūrinti į kokį pramogų centrą užklydusias žilagalvių poras ar jų kompanijas. Susižavėjau vienu senjorų būreliu, kuris prieglaudą susirado vienoje užeigoje. Jie čia susirinkę gali pažaisti šachmatais ir biliardą pastumdyti. Kartais prie apvalaus stalo susėdę pliekia kortomis. Užeigos šeimininkas šiam nelegaliam senjorų klubeliui leidžia atsinešti užkandžių. Na, alaus vieną kitą bokalą toji senjorų kompanija užeigoje finansiškai pajėgi užsisakyti. Klegesys, juokas, matytų spektaklių, perskaitytų knygų aptarimai. Ir jokių kalbų apie negalavimus, kurių, žinoma, kiekvienas jau turi.
Žinau ir dar apie vieną senjorų sambūrį. Jie žiemą vasarą pramogauja pajūryje, prisigalvoja visokių ritualų. Ir Naujųjų pasitikti prie jūros renkasi. Ne visi ir ne visada, nes dažnam kokios paaštrėjusios negalios koją pakiša. Jokios registracijos, jokių ypatingų įsipareigojimų vieni kitiems neturi. Tačiau, kai susirenka, kiekvienas nori kuo nors bičiulius pamaloninti: kas kepintos duonos su česnaku atsineša, kas pyrago gabalą, kas sujaudinusį eilėraštį išmokęs padeklamuoja, kas dainą užveda. Gal kam nors visa tai atrodo niekai. O man - labai prasminga, nes jie tuose susibūrimuose vis dar ko nors išmoksta, sužino. Ir nekiurkso tarp keturių sienų įsistebeiliję į televizorių, iš kurio nieko gero ir džiugaus nepamato ir neišgirsta...

Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.