Vietoj taiklių, prasmingų, aktualių žodžių Sausio 13-osios proga mieliau klausome nudailintų, jau nė nebejaudinančių, metai iš metų besikartojančių graudulingų kalbų. Ar jos mus įkvepia? Ne. Ar jos ką nors reiškia? Ne. Ar tai tėra iš pagarbos praeičiai kylantis instinktas paverkšlenti? Ko gero. Tik neaišku, kodėl paskatinti šią įsipykusią tradiciją keisti, mes ją atmetame lyg viduramžiais bažnyčia atstumdavo eretikus. Tiesa Lietuvoje yra eretiška. Todėl visus apie ją prabylančius mes pasiruošę sudeginti ant laužo.
Dar vienas banalus, bet turbūt šiandien vis daugiau naujų prasmių įgaunantis klausimas: tai ar už tokią Lietuvą kovojome? Panašu, kad dalis mūsų - tikrai taip. Kitu atveju, nebėgtume nuo tiesos, kad ir kokia ji būtų, kad ir kokiu laiku būtų pasakyta.
Rašyti komentarą