Dienos komentaras
Kolinas Pauelas pranešė pasauliui, kad JAV "išdūrė" savo sąjungininkes, kai pasinaudojo neteisinga, o gal net suklastota informacija, neva Irake esama kilnojamų biologinio ginklo laboratorijų.
Klastotojai - ne bin Ladenas ir netgi ne Sadamas Huseinas. Klastotojai - jie patys, JAV.
Pareiškimo reikėjo ne tam, kad būtų pasakyta tiesa (ar bent jau "Sorry, guys..."), bet tam, kad populiarumą praradęs Džordžas Bušas jaunesnysis prieš rinkimus turėtų kam suversti kaltę dėl dar vieno gėdingo karo, į kurį Vašingtonas įvėlė pasaulį.
Vilnius akibrokštą pasitiko įprastine tokioms situacijoms tyla. Suprask, užsienio reikalų ministras su laikinąja ekscelencija mintija: "Išdūrė, tai išdūrė... Ne tai svarbu. Svarbiau, kad tepėsi rankas su tokiu nieku, kaip Lietuva. Delegacijas siuntė, padėkas, makaronus kabino... Išdūrė, vadinasi myli!"
Vilnius jaučiasi ne išdurtas, o pastebėtas.
Lietuvos santykiai su šitais strateginiais partneriais netrukus pranoks tuos, kurie įamžinti anekdotuose apie Natašą Rostovą ir poručiką Rževskį. Paskutinįkart naivios ir jausmingos Natašos vaidmenį atliko Artūras Paulauskas, kai vienintelis iš visos valdžios drįso komentuoti skandalą dėl irakiečių kankinimo amerikiečių kalėjimuose. Geriau jau nekomentuotų: padejavęs, kad labai negerai negerbti kitaminčių, jau antru sakiniu laikinasis prezidentas prisiekė "sąjungininkams", jog Lietuva išlaikys šį "moralinį išbandymą" ir liks kartu. Su Vašingtonu.
Mūsų Seimas apskritai netgi nesvarstė savo pozicijos antrąkart po to, kai nubalsavo siųsti mūsiškius į Iraką. Seimūnų neišjudino nei Madrido tragedija, nei skandalas dėl amerikiečių elgesio su kaliniais. Nesvarstys jis ir to K. Pauelo pareiškimo.
O juk pirmu atveju kalbėti reikėjo apie savų žmonių saugumą Lietuvoje. Antru atveju - apie vertybes ir teisingumą ("Antiteroristinė koalicija" virto kažkokiu viduramžišku kryžiaus žygiu prieš kitaminčius ir už jų turimas gėrybes).
O dabar jau kenčia ir savigarba, nes Vašingtonas tiesiog informavo, kad karas įvyko dėl to, kad CŽV falsifikavo savo duomenis. "Vilniaus dešimtukas" faktiškai atidirbo JAV karinei pramonei. Padėjo išvalyti sandėlius ir gauti naujų užsakymų, bet savo dalies paprašyti pamiršo.
Už šią bukos tylos "strategiją" tikriausiai turėtume būti dėkingi išmintingiesiems socialdemokratams. Jie jau kelis dešimtmečius žino, kad Lietuvos užsienio politikos esmė yra ta, kad jos, tos politikos, mes neturime. Ji buvo ir liko tam dviaukštyje nameliukyje sostinės Akmenų gatvėje, kur sovietmečiu buvo "LTRS užsienio reikalų ministerija", o dabar - JAV ambasada.
Rūta GRINEVIČIŪTĖ
Rašyti komentarą