Išspjauk, bobute, kąsnį

Dienos komentaras

Tėvynė ašaromis netiki. Septyni Vilniaus vaikai netrukus atsidurs gatvėje, nes taip teisingoji Tėvynė nubaus jų mamą, kuri iš pašalpos nesugeba sumokėti už šaltą vandenį. Pašalpa - 400 litų, o vandens kas mėnesį priskaičiuojama po 25 kubinius metrus - už "galvas", nes mama nesugeba nupirkti vandens skaitiklio. Bloga mama. Tėvynė - teisinga.

Klaipėdos pensininkė Fedosija Murašova irgi netrukus gali būti benamė, nes jai teisingoji "Sodra" keliolika metų mokėjo nepriklausančią pensiją. Iš viso kaltinamoji Murašova per mėnesį gaudavo apie 200 litų. Nusikaltėlė atgailaudama tikriausiai turėtų atryti visus tuos papildomus kilogramus makaronų, kuriais neteisėtai mėgavosi ištisus metus. Klaipėdos "Sodra", šioje byloje atstovaujanti Tėvynei, laužia bobutę ne prasčiau nei amerikonai irakiečius Abu Graibo kalėjime.

Ir čia - tik du pavyzdžiai. O kiek tokių, apie kuriuos mes nė nenujaučiame, nes "kaltinamieji" patys jaučiasi kalti, todėl niekam nesiskundžia? Kaip tas Petras Bučys iš Karklės, kuris, penketą metų mynęs Klaipėdos žemėtvarkininkų slenksčius, savo tėvų žemės sklypelį atgavo tik tada, kai didesnę jos dalį perleido dabar jau suspenduoto Stanislovo Tamolio sūnui. Kas drįs abejoti, kad S. Tamolis čia veikė gerosios Tėvynės vardu ir vadovaudamasis jos interesais? Tik ne P. Bučys, kuris, kalbinamas žurnalistų, jautėsi ne kaip nukentėjusysis, bet kaip bendrininkas. Mažų mažiausiai.

Lietuviai - keista tauta. Nekeista tik jos valdininkija ir politikai. Jų puolami tautiečiai suskliaudžia ausis ir deda į krūmus. Jaučiasi kalti, nors dar nežino savo "nusikaltimo" sudėties. "O iš kvailio nevogti - kvaila", - taip sakė vienos tautybės anekdotinis herojus.

Ir vagia. Ir pavieniui, ir iš visų kartu.

Pavieniai atvejai, nuo kurių pradėjau, paprastai pateikiami kaip nereikšminga mažmena - vis dar pasitaikantys trūkumai. Nepasitenkinimas dėl masinių reiškinių, neteisybės "didmenos", kurią ir atspindi tų Petrų, Fedosijų istorijos, malšinamas rinkiminiais melais.

Masinis vyresnių žmonių skurdas dangstomas pažadais "padidinti" pensijas iki 50 proc. Melagingais pažadais, nes pensijos ir taip didėtų vien dėl to, kad, augant ekonomikai, "Sodros" aruodas pasipildys gausiau sumokamais mokesčiais. Nebent sodrininkai tą prieaugį nuspręs panaudoti pasistatydami sau dar naujesnius rūmus. Tuos, kurie turės daugiau teisių vadintis valdovų rūmais nei Algirdo Brazausko išsvajotas istorinis "disneilendas" Gedimino kalno papėdėje.

Apkiautusiai tautai rinkiminiai melai netgi nesakomi žmonių kalba. Nėra laiko! Taip sakė rinkiminių "makaronų" ekspertas Aurelijus Katkevičius, kuris prieš pusantrų metų garbstė Rolandą Paksą, o dabar jau myli kitą - Petrą. Ne Bučį, bet Auštrevičių. Tauta kandidatams susideda ne iš Fedosijų ar Bučių. Ji yra minia, didmena, kuriai reikia emocijų, o ne žmoniškos kalbos, o juolab - pagalbos rankos.

Bekalbėdami dar pradės galvoti ir supras, kad juos kvailina. O kai supras, tai nebebalsuos už Viliją Blinkevičiūtę, "prezidentę, tokią kaip mes", nes tai - tiesiog netiesa. Jie nemylės Petro, nes nematys, už ką turėtų mylėti tą geibų, nesavarankišką karjeristą. Jie atras daugiau nei 10 skirtumų tarp R. Pakso ir Kazimieros Prunskienės. Jie supras, kodėl Česlovo Juršėno pažadai yra "realistiški". Ogi todėl, kad už jį nerealistiškai "krauna" A. Brazauskas. Jie taip pat nepatikės Valdo Adamkaus gerais ketinimais, nes kitokie yra jį į valdžią stumiančio Artūro Zuoko ketinimai.

Tačiau toks nušvitimas tautai neturėtų šviestis, nes senutė Fedosija negali konkuruoti su visa reklamos industrija.

"Valdininkų ir politikų puolami tautiečiai suskliaudžia ausis ir deda į krūmus. Jaučiasi kalti, nors dar nežino savo "nusikaltimo" sudėties. O iš kvailio nevogti - kvaila"

Rūta GRINEVIČIŪTĖ