Kaip I. Degutienė žvirblius gaudo

Lietuvių liaudies patarlė sako: žodis - ne žvirblis, paleidęs - nesugausi. Seimo pirmininkė Irena Degutienė tautai bando įrodyti, kad tai įmanoma.

“Aišku, gyvenime niekada negali sakyti “niekada”. Gali atsirasti visokios aplinkybės ir taip toliau, ir, kaip sakoma, tikrai šiandien dieną sakau,
kad kiekvienas dirbame savo darbą”, - praėjusios savaitės pabaigoje iš
melsvojo TV ekrano save drąsino politikė.

Kalba sukosi apie politikos, o ne ornitologijos dalykus. Paklausta, ar kartais nesutiktų užimti kolegos Andriaus Kubiliaus kėdės ir imtis vadovauti kasdien vis labiau svyruojančiai Vyriausybei, I.Degutienė diplomatiškai neatmetė tokios galimybės: “Gali atsirasti visokios aplinkybės”. Suprask - esu pasiruošusi persėsti ir į kitą - premjero kėdę.

Politikai nebūtų politikai, jei nesirgtų užmaršumo liga. Po paros Seimo galva tautai paleistą žodį bando susigrąžinti. Girdi, dėl jos tarto žodžio kalta žiniasklaida: už liežuvio patraukė. Kaip sakė vienas politikės partijos kolega, taigi ta “šunauja” ėmė ir iškraipė jos žodžius.

Dar daugiau: anot Seimo pirmininkės, provokacijos norėdami sukiršinti Seimą ir Vyriausybę greičiausia imasi ne kas kitas, o korumpuoti politikai, valdininkai ir verslininkai. Mat jiems nepatinka “Seimo ir Vyriausybės pastangos kovoti su įsisenėjusia korupcija”.

Vieną politiką-komisarą vertė Kauno “daktarų” grupuotė, ministrą nuvertė korumpuoti farmacininkai. Tai kažin kodėl su Jos didenybe korupcija Vyriausybė nė nebando kovoti. Jokio įsimintino antikorupcinio įstatymo ar įstatymų pataisų A.Kubiliaus Vyriausybė nesiūlė, o Seimas per šią kadenciją - nepriėmė.

I.Degutienė įspėja tautą: neva panašių provokacijų bus ir daugiau. Girdi, ji nenustebtų, jei nepasisekus vienokiems bandymams ją sukiršinti su A.Kubiliumi “bus metami ir kaltinimai visais neįsivaizduojamais nebūtais dalykais”.

Jei I.Degutienė turi atmintį, turėtų prisiminti dar kovo pabaigoje į viešumą paleistą kitą žvirblį - savo mėgstamą posakį “niekada nesakyk “niekada”. Tada Seimo politikė taip atviravo: “Politikoje niekada nesakyk “niekada”. Gali būti visokių situacijų”. O atviravo ji tų pačių žurnalistų paklausta, ar įmanoma Seime konservatorių ir socialdemokratų koalicija.

I.Degutienei nereikėtų viešai neigti savo drąsos užimti premjero krėslą. Dar praėjusių metų rudenį jai tapus Seimo pirmininke, visuomenės apklausos rodė, kad net 14,5 procento apklaustųjų ją mieliau norėtų matyti ne Seimo pirmininkės, o Vyriausybės vadovės kėdėje. Politikės partijos kolega A.Kubilius nuo jos atsiliko veik perpus - juo buvo patenkinti tik 8,8 procento apklaustųjų.

Šiandien I.Degutienė kaip buvo, taip ir liko geidžiamiausia nuotaka į premjero kėdę - ją palaiko per 14 procentų apklaustųjų. O A.Kubilių per sunkžiemį iš politikų reitingų lentelės antrosios vietos išstūmė socialdemokratas Algirdas Butkevičius, kurį premjeru norėtų matyti apie 10 procentų apklaustųjų.

Remiantis I.Degutienės paskleista kiršinimo versija, pirštųsi išvada, kad norintys tai padaryti ir yra būtent tie, kuriems politikė regisi esanti sumanesnė už A.Kubilių. Kitaip sakant, tie 14 procentų, simpatizuojantys dabartinei Seimo pirmininkei, ir yra būtent tie korumpuoti politikai, valdininkai bei verslininkai.

Vis dėlto panašiau, kad žvirblių gaudymo ceremonijos iniciatorė yra ne pati Seimo pirmininkė, o jos kolegos partijoje. Ir pati politikė greičiausia tėra partijos ruporas bei idėjų skleidėja.

Kad įsitikintume, jog šios įžvalgos panašios į tiesą, verta prisiminti neseną įvykį. Seime vykstant iškilmingam Kovo 11-osios minėjimui, I.Degutienė taip ir nedrįso perskaityti sergančio ir iškilmėse negalinčio dalyvauti kadenciją baigusio prezidento Algirdo Brazausko sveikinimo. Pasiteisino, esą sveikinimas jai buvo įteiktas prieš lipant į tribūną, todėl “jo nepavyko įsprausti į laiką”. Seimo pirmininkė išrėžė pamokymą ateičiai: girdi, jei toks sveikinimas jai būtų įteiktas prieš parą, laišką jinai būtų perskaičiusi.

Akivaizdu: šiandienos Seimo pirmininkei ir, tikėtina, būsimai premjerei trūksta paros ne tik savo veiksmams, bet ir žodžiams apmąstyti. Kitaip sakant, pirma - žodis, po paros - žodį apibendrinančios mintys. Tik kas tas kiršintojas ir kodėl jis kiršina?

Aldona KVEDARIENĖ, “Respublika”