Kaip pragyventi iš pensijos: perspektyvos - miglotos

Eksperimentras

Praėjusią savaitę pasibaigusio "Vakarų ekspreso" eksperimento, kaip pragyventi iš pensijos, metu, kaip ir reikėjo tikėtis, dauguma skaitytojų dėl skurdaus pensininkų gyvenimo prikaišiojo šalies valdžiai.

Stebėdami 71-erių Danguolės Kokštienės gyvenimą, žmonės svarstė, kaip su tokiomis pajamomis pragyventų Seimo nariai ar ministrai, kurie, įsirangę į aukštus postus, paprastai atitolsta nuo paprastų, kasdieninių žmonių poreikių.

"Vakarų ekspresui" paklausus keliolikos politikų, kokią jie galimybę mato pagerinti Lietuvos pensininkų gyvenimą, susidarė įspūdis, kad šiuo klausimu valdžioje stinga net ir populistinių idėjų.

A. Brazauskas vilčių neįkvėpė

Taip jau susiklostė, kad eksperimento metu atsistatydino Vyriausybė. Tad jam pasibaigus, lyg ir nėra ko remti prie sienos, reikalaujant konkrečių atsakymų į konkrečius klausimus, kada Lietuvoje pensininkams gyventi bent kiek bus geriau.

Buvęs premjeras, o dabar ir pats pensininkas Nr. 1 Algirdas Brazauskas ta tema iš pradžių kalbėti atsisakė. Bet per kelias sekundes apsigalvojo ir išrėžė visai nedžiuginančią prognozę: "Lietuvoje į pensiją išėjusių žmonių gyvenimo kokybės reikalai Lietuvoje bus skaudūs ir aktualūs dar dvidešimt penkerius metus".

Reikia ir vietos valdžios meilės

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Vilija Blinkevičiūtė, kadaise pareiškusi, kad jos partija - milijonas pensininkų ir 300 tūkstančių neįgaliųjų, sakė, jog apie pensininkų gyvenimą ji žinanti tikrai ne iš laikraščių. Be to, jos motina esą gauna panašią pensiją, kaip ir mūsų eksperimento dalyvė Danguolė Kokštienė.

"Tai net mama, šiaip jau nelinkusi dejuoti, man sako, kad pasistengtumėm pensininkų labui. Jai vien kuras žiemai atsieina arti tūkstančio litų", - sakė buvusi ministrė.

Vardindama, kas buvo numatyta ir kas įgyvendinta šiuo klausimu, ji užsiminė, jog, pavyzdžiui, buvo pradėta mokėti šalpos pensija, kurią gauti teisę įgijo tie, kurie dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, augino vaikus) iki pensinio amžiaus nesukaupė socialinio draudimo stažo. Tiesa, ji nėra didelė - tik 20 proc. bazinės pensijos dydžio, tačiau esą ir tai geriau negu nieko. V. Blinkevičiūtė, be kita ko, pasidžiaugė ir dėl to, kad pavyks įgyvendinti tai, kas buvo numatyta - nuo liepos mėnesio pensijas, kaip ir pernai, padidinti dar 50 litų.

"Lietuvoje įsisenėjusi našlių pensijų problema, nes jų sistema mūsų šalyje yra labai paini. Našlės gauna skirtingų dydžių pensijas, dėl to kyla daug nepasitenkinimo, sulaukiame daug priekaištų. Jas reikėtų sutvarkyti taip, kad visoms našlėms būtų gerai. Daug diskutavę su tokias pensijas gaunančiais žmonėmis, parengėme įstatymo projektą, kuriame numatyti trys įgyvendinimo etapai. Tačiau dabar, kai lipdoma nauja koalicija, keisis valdžios viršūnės, gali keistis ir socialinė politika",- savo abejonių neslėpė buvusi ministrė.

Ji, puikiai žinanti, kaip pensijų dydis priklauso nuo valstybės biudžeto galimybių, mano, kad prie pensininkų gyvenimo kokybės gerinimo Lietuvoje tikrai galėtų daugiau prisidėti savivaldybės ir seniūnijos, galinčios bent kiek reguliuoti kompensacijų sistemas ir dydžius.

Kalta Konstitucija?

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad Lietuvoje socialinių mokesčių ir socialinės rūpybos sistema apskritai ydinga. Jo manymu, valstybė praranda daug lėšų nepriimdama įstatymų, pagal kuriuos būtų apmokestintas kapitalas.

"Pelnai apmokestinti tik penkiolika procentų, o iš paprasto, dirbančio žmogaus lupami visi trisdešimt trys. Tad dalies Lietuvos gyventojų pajamos nuolat auga, o skurdžių vis daugėja. Vien tik nuo pernai mūsų šalyje milijonierių pagausėjo keturiasdešimčia procentų. O štai kitose valstybėse apmokestintas turtas, galioja progresinių mokesčių sistema, surenkama daugiau lėšų, kurias galima perskirstyti. Jeigu ir pas mus būtų priimtas panašus politinis sprendimas, gal būtų pristabdyti tie, kurie prisiperka po dešimt namų, šešiasdešimt butų ir iš to daro nemenką biznelį. Tačiau siekiančiųjų įvesti progresinius mokesčius, apmokestinti kapitalą Seime, deja, mažuma",- apgailestavo šios idėjos šalininkas.

Beje, A.Sysas sakė, kad dar prieš penkerius metus yra užregistravęs minimalių išmokų indeksavimo projektą. Pagal jį, trim procentais išaugus kainoms, automatiškai turėtų būti didinamos ir minimalios išmokos, tarp jų - ir pensijos. Tačiau jis jau penkerius metus nesvarstomas. Tad taip ir išeina - nuo liepos 1 dienos 50 litų padidintos pensijos tuoj bus "suvalgytos" padidėjusių kainų už šildymą, automatiškai, reikia spėti, kils maisto produktų kainos, kurios ir be to "patyliukais" auga.

Kita vertus, anot A. Syso, reikia didinti ir algas. Pasak jo, dabar algos tokios mažos dėl darbdavių šykštumo, o daugiau uždirbdami pensininkų vaikai galėtų paremti savo tėvus, be to, ateityje tai lemtų ir jų pačių pensijų dydį.

"Visi mes balsavome už Lietuvos Konstituciją, visiškai neapsižiūrėję, kad joje apie žmogų sąmoningai ar nesąmoningai tepradedama kalbėti vos aštuonioliktame straipsnyje. Tad ir Seime visų pirma griebiamasi valstybinių, tarpvalstybinių, užsienio ir visokių kitokių reikalų, nuolat atidedant kasdieniškų, socialinių reikmių tenkinimo įstatymų kūrimą ar jų peržiūrėjimą", - nesuteikė vilčių, kad pensininkų reikalai artimiausioje ateityje pagerėtų ir A. Sysas.

RYTOJ SKAITYKITE:

* Ką apie pensininkų gyvenimo gerinimą mano Klaipėdoje rinkti Seimo nariai

Gražina JUODYTĖ