Dienos komentaras
Filosofas Vytautas Ališauskas sakė, kad, būdamas kairiųjų pažiūrų, prezidentu rinktų Česlovą Juršėną. Tai - didelis komplimentas kandidatui, kurio privalumų nemato daugiau nei 90 proc. "gerbiamų Lietuvos žmonių".
Tie procentai, žinoma, galioja tik tikintiesiems lietuviška sociologija, nuomonę skaičiuojančia su tokia paklaida, kurios dydis dažniausiai viršija net ir paties mylimiausio kandidato reitingą.
Tačiau - ne tai svarbu. Prezidento rinkimuose svarbiau įvaizdis. Atlikite eksperimentą - pamėginkite vienu, o jei neišeina - keliais žodžiais apibūdinti kiekvieną kandidatą.
Pavyzdžiui, Petras Auštrevičius saviškiams - "europietis", oponentams - eurobiurokratas, papjovęs kaimo ir miesto skurdžius. Vilija Blinkevičiūtė saviems - mama, kuri visiems duos pagal poreikius, o ims iš jų - pagal galimybes. Oponentams ji labiau panaši į sovietinės valgyklos vedėją, kepančią kotletus be mėsos.
O dabar pamėginkite apibūdinti Česlovą Juršėną. Mykiate? Net savi ir tie mykia - jiems jis tik "nesusitepęs". Įžvalgiausiems oponentams - "partinis trintukas". Panašiai sunku apibūdinti ir Valdą Adamkų. Jis toks pats, t.y. - "joks". Tačiau V. Adamkų gelbsti tai, kad jis "amerikonas". Gerbėjams tas žodis sukelia ekstazę, oponentams tai - kaltės įrodymas. Č. Juršėnas - labai vietinis. Netgi ne baltarusiško ar rusiško atspalvio.
Šiuos du kandidatus panašius daro dar ir tai, kad bene vienintelis ryškus jų įvaizdžio atributas yra daiktas. Č. Juršėnas neatsiejamas nuo tokių baisiai didelių plačiais rėmais akinių (pati mada šią vasarą), kuriuos sukūlė Antano Terlecko "megztosios beretės". O V. Adamkus suaugęs su savo šlepetėmis, kurios ilgą gyvenimo tarpsnį netgi jį atstojo.
Daiktų požiūriu Č. Juršėnas lenkia V. Adamkų. Jo daiktas - iš kovų lauko. V. Adamkaus šlepetės liudija prieš jį, kaip dezertyrą.
Tačiau visa problema ta, kad akiniai, kai už jų įsikabini, nusmunka nuo nosies ir nuo įvaizdžio. O kas tada lieka? Č. Juršėnas, kuris visą karjerą demonstravo tokius diplomatijos, besiribojančios su prisitaikėliškumu, stebuklus, kad liko visiškai beveidis. Ką jis veikė politikoje? Ogi nesusitepė. Štai tau ir įvaizdis.
Žinoma, rekomenduodamas Č. Juršėną kairuoliškam elektoratui, kurį pastaruoju metu įprasta vadinti "runkeliais", V. Ališauskas žvelgia pro įvaizdžio miglą. O kas ten? Ten yra politikas, su kuriuo galima susitarti. Racionalus, diplomatiškas, nuspėjamas. Toks, kokio "runkeliams" linki visos tradicinės partijos ir kokį jie prarado, kai, anot Gedimino Kirkilo, socialdemokratai lenkė liberalus iš dešinės.
Rūta GRINEVIČIŪTĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą